Dešimtmečius formuotas Rusijos visuomenės mentalitetas keičiasi lėtai: Vakarai – didžiausias priešas
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas jau prieš kurį laiką perprato šios šalies žaidimo taisykles: „Daugumai Rusijos visuomenės, pamojavęs Amerikos vėliavėle, tampi didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui. Ta visuomenė dešimtmečiais buvo taip režisuota socialinės inžinerijos projektais. Navalnas tai, manau, suprato, todėl, kai jį prieš 5 – 7 metus ar dar anksčiau kviesdavo atvažiuoti į Europos Parlamentą, jis nevažiuodavo, nes žinojo, kad bet kokia nuotrauka iš ten jį paverstų vakarų šnipu, nors galiausiai jį ir taip juo pavertė.“
Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius pritaria, kad Rusijoje metų metus formuotas šalies elito mentalitetas lemia tai, jog vakarai čia suvokiami kaip pagrindinis, amžinas priešas: „Tos visos teorijos kartais mums keistai skamba, bet iš tiesų jos įsitvirtinę Rusijos vadovų galvose, tai nėra šiaip poza ar žodžiai. Jie iš tiesų mano, kad vakarai nori atimti gamtinius išteklius.“ Įtikėjimas sąmokslo teorijomis, M. Laurinavičiaus teigimu, Rusijoje itin gajus.
Pasak L. Kaščiūno, kai kurios A. Navalno pozicijos, kaip dėl Krymo priklausomumo Rusijai, kelia klausimų, tačiau tam tikra prasme yra suprantamos: „Šitoje vietoje tikrai nepateisinu, bet suprantu, kodėl jis taip daro – turi laikytis nacionaldemokratinės platformos, kad jo nenurašytų į marginalinius vakarus. Tai jam leidžia išeiti į platesnius sluoksnius, o šalia to Navalnas turi stiprią antikorupcijos liniją, kur tiria ir viešina korupcines istorijas, taip atskleisdamas kleptokratinę Putino režimo prigimtį.“
Vis dėlto, nors Navalnui po nuodijimo grįžus į Rusiją, dėl jo sulaikymo protestavo ne tik šalies didmiesčių, bet ir regionų gyventojai, L. Kasčiūnas nemano, kad Rusijos visuomenėje jau atsirado kritinė masė galinčių stoti į A. Navalno pusę – sociologinės apklausos parodė, kad opozicijos lyderio veiksmams pritaria 25 proc. Rusijos visuomenės, o nepritaria – virš 50 proc., nedidelė dalis lieka neapsisprendę.
Žinia apie Navalno bado streiką pasieks Vakarų, bet ne Rusijos vadovų ausis
Kas kaimynėje Rusijoje vyks toliau? Seimo NSGK pirmininkas mano, kad pradžioje Rusijoje sukurtas socialinis kontraktas su visuomene, kai ši gauna didesnius atlyginimus ir laisvę turėti verslą, bet mainais nesikiša į politiką, nebeveikia, todėl Putino režimas jau imasi kitos, agresyvesnės taktikos: „Pereinama į represijas, kontrolę, opozicijos sodinimus. Tą mes dabar ir matysime.“
Pasak M. Laurinavičiaus, Navalno paskelbtas streikas greičiausiai atkreips Vakarų dėmesį, tačiau vargu, ar turės didesnės įtakos Rusijos elgsenai: „Maniau ir manau, kad Navalnas būtų galėjęs prie kovos prieš Putino režimą prisidėti daugiau, būdamas svetur, ne savanoriškai sėsdamas į kalėjimą Rusijoje. Iš kalėjimo jis negali nieko padaryti“, – kalba ekspertas.
Anot pašnekovo, A. Navalno bado streikas gali suveikti kaip stipri žinutė vakarams ir dar labiau didinti spaudimą režimui Rusijoje, tačiau yra kita medalio pusė – Putino režimas jau seniai nebekreipia dėmesio į tai, ką galvoja vakarai.
Pasak M. Laurinavičiaus, Navalnui toliau sėdint kalėjime, jo, kaip reiškinio, reikšmė Rusijoje tik mažės. Būdas paveikti Rusiją, sako ekspertas, yra, tačiau tai reikėtų daryti masiškai – leidimo įkelti kojos į vakarus turėtų netekti toli gražu ne keletas svarbiausių režimui žmonių. Vis dėlto, kol kas M. Laurinavičius nemato jokios politinės valios vakaruose, kad tokie drastiški sprendimai būtų priimti.
Dvi svarbiausios Rusijos ministro žinutės pasauliui
Ką reiškia S. Lavrovo pareiškimai apie santykius su Europa? „Mano požiūriu, svarbūs du momentai. Pirmiausia, pasakymas, kad su ES Rusija nebeturi nieko bendro, bet dirba su atskiromis valstybėmis – čia yra tradicinė Maskvos politika, mėginimas skaldyti ir valdyti, veikiant per nacionalines valstybių sostines, jas viliojant įvairiais projektais.“ Taip paveiktų valstybių, sako L. Kasčiūnas, Europoje yra keletas, tarp jų – Vengrija ir Italija.
O kita Lavrovo žinute Europai, kalbant apie glaudesnius Rusijos santykius su Kinija, pasak L. Kasčiūno, mėginta priversti kai kurias Europos valstybes susimąstyti – gal sankcijomis stumiant Rusiją arčiau Kinijos, turėsime dar daugiau problemų? Tai, sako Seimo NSGK pirmininkas, įneša papildomas rizikas, nes laikui bėgant Europoje gali atsirasti šalių, inicijuojančių sankcijų Rusijai nutraukimą. Be to, daug ką gali pakeisti ir artėjantys rinkimai Vokietijoje:
„Manau, kad didžiausia priežastis, kodėl iki šiol turime sankcijas Rusijos režimui – Merkel lyderystė. Mes galime ją kritikuoti dėl vieno ar kito dalyko, bet šioje vietoje jos lyderystė užtikrina tas sankcijas. Rugsėjį Vokietijoje bus rinkimai ir jau žinome, kad Merkel traukiasi. Neaišku, kas laimės rinkimus, kokia bus koalicija, ir čia yra didelis klausimas – ar nauja Vokietijos valdžia bus tokia lyderė, kuri toliau tęs sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu.“
M. Laurinavičius papildo L. Kaščiūno įžvalgas apie Rusijos Užsienio reikalų ministro pasisakymo tikrąją reikšmę: „Tai buvo signalas ne tik Europai ar vakarams, bet ir Kinijai, kad Rusija yra jiems naudingas bei vertingas partneris toje kovoje su vakarais, kuri vis labiau aiškėja: tai tikrai bus nauja konfrontacija ir čia Rusija gali būti labai svarbus partneris.“
M. Laurinavičiaus teigimu, Rusijos mėginimai suskaldyti ES tęsiasi per dvidešimt metų, o pandemijos akivaizdoje vykdoma nauja hibridinė operacija: „Veiksmai nukreipti į tuos pačius dalykus: pirmiausia, susilpninti vakarus, sukiršinti juos tarpusavyje įvairiausiais būdais, kad ir dėl Sputnik vakcinos, ir pasiekti savo tikslų.“
Pasaulis – tiesiame kelyje į civilizacijų konfliktą: trūksta supratimo, kaip rimta tai gali būti
Šiuo metu, anot M. Laurinavičiaus, pasaulis juda aiškia konflikto linkme: „Tai yra civilizacijų konflikto trajektorija, kuri vis labiau ryškėja tarp vakarų liberalios demokratijos ir autokratinių režimų, kurie vis labiau vienijasi. Ta trajektorija vis ryškėja ir iš tiesų kelia didelę grėsmę, bet manau, kad kol kas supratimo, jog tai gali tapti net žutbūtine konfrontacija, trūksta.“
Be demokratijos ir autoritarinių režimų priešpriešos, papildo L. Kasčiūnas, esama ir technosferų susikirtimo: „Varžytuvės dėl technologijų vis stiprės. Čia formuojasi dvi technosferos – vakarų su Amerikos lyderyste ir autoritarinės Kinijos reguliuojama technosfera. Lietuvai bei visai ES reikės pasirinkti, kurios technosferos pusėje mes esame. Ir čia – ne šiaip skambūs žodžiai, mes kalbame apie 5G ryšį, kuris kels mūsų technologinį išsivystymą į naują etapą, suteiks daug naujų galimybių, bet kartu ir didins rizikos faktorius saugumo prasme.“
Tuo tarpu krentant V. Putino reitingams, anot L. Kasčiūno, gali būti sugalvota dar viena geopolitinė avantiūra arba jau esamos avantiūros platesnis eskalavimas: „Gaunu žinių, kad yra tam tikrų pokyčių Ukrainos erdvėje – Rusija didina karinį sutelktumą ties Krymu, prasidėjo nauja eskalacija Donbase.“
Galiausiai, anot M. Laurinavičiaus, svarbu akcentuoti, kad Rusija nėra vien geopolitinis žaidėjas: „Rusija yra ir mafijos valstybė, tai labai smarkiai keičia patį paveikslą. Rusijos interesų prasme, visada reikia turėti omenyje, kad tai gali būti ne tik valstybiniai šalies interesai, bet grynai mafijiniai, kartais vienos konkrečios grupuotės interesai.“ Pasak pašnekovo, net įvykiai Donbase dažnai susiję su konkrečių grupuočių labai konkrečiais finansiniais mafijiniais interesais.
