Apie situaciją L. Kasčiūnas rašė trečiadienį feisbuke.
„Rusijos Federacijos okupacinė kariuomenė kontroliavo Kachovkos hidroelektrinę nuo pat 2022 metų vasario mėnesio pabaigos, kai ją užgrobė ir įkaitais paėmė elektrinės personalą bei iškart pradėjo kištis į techninę elektrinės veiklą. Rusijos okupacinė kariuomenė hidroelektrinės objektuose įrengė štabus, tame tarpe Rusijos Federacijos pietinės karinės apygardos vadavietę.
Jau 2022 metų balandžio mėnesį Rusijos okupacinė kariuomenė užminavo Kachovkos hidroelektrinę. Valdydami šį energetikos objektą Rusijos okupantai taip kišosi į jo veiklą, kad būtų kenkiama Ukrainai tiek vandens tiekime, tiek energetikoje“, – atkreipė dėmesį parlamentaras.
Jo teigimu, prieš detonuodami sprogmenis okupantai pakėlė vandens lygį iki rekordinio 17,5 metrų lygio su uždarytais šliuzais.
„Tai buvo padaryta tyčia, kad padidinti iki maksimalaus lygio milžinišką vandens srovės viską aplink naikinančią jėgą“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Hidroelektrinių užtvankos karinių konfliktų metu, anot L. Kasčiūno, yra saugomos tarptautinės teisės.
„Ženevos konvencijos papildomas protokolas nustato, kad „pavojingos įmonės ir įrengimai, būtent užtvankos, pylimai ir atominės elektrinės, neturi tapti puolimo objektu netgi tada, kai šie objektai yra kariniai, jeigu dėl puolimo gali pasireikšti pavojingos jėgos ir labai nukentėti civiliai gyventojai“.
Todėl Rusijos karinė politinė vadovybė ir jos įsakymą įvykdę karinio vieneto nariai privalo (tyrimo metu surinkus reikiamus duomenis bei įrodymus) Tarptautinio Baudžiamojo Teismo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šį kraupų karo nusikaltimą“, – rašė politikas.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ukraina ne kartą viešai buvo perspėjusi tarptautinę bendruomenę apie grėsmes šiam svarbiam objektui.
„Ukraina ne kartą viešai įspėjo pasaulį, kad Rusija planuoja susprogdinti Kachovkos hidroelektrinę ir prašė tarptautinę bendruomenę ten atsiųsti stebėtojų misiją. Ukraina nebuvo išgirsta.
Šis Rusijos karo nusikaltimas turės katastrofiškas ekologines, technogenines ir humanitarinio pobūdžio pasekmes. Dešimtys, o gal ir šimtai gyvenviečių bus užtvindytos, nukentės šimtai tūkstančių civilių, gali trūkti geriamo vandens pietų Ukrainoje, bus ilgalaikės ekologinės pasekmės žemės ūkiui, kyla epidemijos pavojus ir daugybė kitų siaubingų pasekmių. Rusija įvykdė ekocido aktą“, – akcentavo Seimo narys.
Jo teigimu, rimta grėsmė kyla ir didžiausiai Europoje atominei elektrinei Zaporižėje.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pranešus apie užtvankos susprogdinimą Rusijos socialinėse medijose prasiveržė triumfo nuotaikos: eiliniai Rusijso gyventojai dėkoja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kariuomenei už susprogdintą hidroelektrinę, džiūgauja dėl siaubingų pasekmių Ukrainai ir jos gyventojams, ragina sprogdinti kitas hidroelektrines ir net atomines elektrines. Tai ir yra tikrasis Rusijos visuomenės veidas.
Ką dar Rusija turi padaryti, kad būtų pripažinta teroristine valstybe ir pašalinta iš Jungtinių Tautų (JTO) Saugumo Tarybos narių? Ar lauksime kol jie susprogdins ir Zaporižėje atominę elektrinę? Kol įvykdys kitą kraupų ir ilgiems metams katastrofines pasekmes turintį karo nusikaltimą?
Ką apie tai galvoja su Rusija intensyviai prekiaujanti Indija, Kinija, Brazilija? Kiek dar Europos Sąjunga dels (kaip seniai siūlė Lietuva) sankcionuoti „Rosatom“ ar taikyti antrines sankcijas centrinės Azijos postsovietinėms respublikoms ar net Iranui padedantiems Rusijai apeiti sankcijas (tame tarp karinei pramonei)? Kiek dar bus trypčiojama prieš įžūliausius Kremliaus nusikaltimus?“, – pridūrė L. Kasčiūnas.