Geras ar prastas rezultatas?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog TS–LKD pasirodymas Seimo rinkimuose nėra tragiškas.
„Man atrodo, kad 2000 metais, po savo kadencijos Seime, jie daug mažiau surinko. Buvo juokaujama, jog konservatorių frakcija tilpo į vieną liftą. <...> Manau, kad 2012 metais jie prarado nepilnai apie 40 tūkst. balsų, lyginant su 2008. o šį kartą jie prarado beveik 70 tūkstančių balsų. Nematau čia didelės tragedijos dėl paties partijos rezultato“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Visgi, partijos ateitis klausimų kelia, kalbėjo MRU politologas. Pagrindiniai kandidatai pakeisti G. Landsbergį yra du: dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir dabar krašto apsaugos ministro pareigas einantis Laurynas Kasčiūnas.
Pirmadienio popietę TS–LKD patvirtino laikinąją partijos lyderę – dabartinę švietimo, mokslo ir sporto ministrę Radvilę Morkūnaitę–Mikulėnienę, kaip ir būsimo partijos lyderio rinkimų procedūrą.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas V. Dumbliauskas teigė, jog kol kas tikrai sunku atsakyti, kuris iš įvardijamų būsimų partijos lyderių, neatmetant, kad gali būti ir kitų, pritrauktų partijai daugiau rinkėjų. Politologas pabrėžė, jog ir G. Landsbergis pritraukė partijai naujų rinkėjų.
„Lyginant 2012 ir 2016 metus, jis pritraukė 70 tūkst. rinkėjų, o 2020 metais – dar daugiau. <...> G. Landsbergis dvejus rinkimus visai gerai vadovavo. Turime pripažinti, kad šiuo metu partija pakilo, o 2016 metais vos netapo ir valdančiąja. <...>
Tai dėl ateities yra aišku viena – Tėvynės sąjunga turi dabar dvi alternatyvas, du keliai. Akivaizdu, kad jeigu išsirinks I. Šimonytę, tai labiau liberali liks ta partija, o jeigu išsirinks L. Kasčiūną, tai gal ji labiau grįš prie to tikro konservatizmo, prie krikščioniškosios demokratijos. Čia yra jiems pasirinkti.
Manau, kad liberalų partijos Lietuvai užtenka vienos. O konservatorių partijos tikros dabar kaip ir neturime. Aišku, čia yra mano nuomonė, kuri gali būti visiškai neįdomi Tėvynės sąjungos nariams. Abi alternatyvos yra aiškios ir partija dabar turi labai gerai mąstyti, kas geriau“, – kalbėjo politologas V. Dumbliauskas.
„Delfi“ primena, kad Seimo rinkimuose TS–LKD užsitikrino 28 mandatus.
„To neįmanoma pakeisti per vieną kadenciją“
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas svarstė, jog ir pati visuomenė galėjo nusipiešti TS–LKD įvaizdį, kuriam vis ieško patvirtinimo.
„Akivaizdu, kad pasitraukus G. Landsbergiui, kurio pavardė yra neatsiejama – tiek susijusi su konservatorių partija, tiek jo, tiek senelio asmenyje. Mes tikrai šį įvykį galime vadinti kaip tam tikru lūžio tašku turbūt konservatorių partijos komunikacijoje, veiduose ir panašiuose dalykuose.
Tačiau akivaizdu, kad tai, kaip konservatoriai yra vertinami metai iš metų, rinkimai iš rinkimų, nėra vien tik G. Landsbergio klausimas. Mes daugybę metų kalbame apie aroganciją konservatorių, apie tai kalbėjo ir kiti partijos vadovai, buvę premjerai ir taip toliau.
Net kai kuriuose vietose man labiau panašu, kad esame susikūrę įvaizdį, kad konservatoriai būtent tokie yra. Ir tarsi laukiame patvirtinimo to partijos lyderio veiksmuose ar pasisakymuose“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi A. Katauskas.
Tad TS–LKD atsinaujinimas negali būti vertinamas neaprėpiant ir aplink partiją susikūrusių stereotipų.
„To neįmanoma pakeisti per metus, to neįmanoma pakeisti per vieną kadenciją, bet nuo kažko pradėti reikia“, – konstatavo komunikacijos ekspertas A. Katauskas.
Jo teigimu, kalbant apie įvaizdžio keitimą, pirmiausia turi keistis ne jis, o veiksmai, kurie tokį įvaizdį nulemia.
„Tai dabar svarbiausias dalykas, ko nereikėtų sakyti konservatoriams, kad jie bus kitokie. O tiesiog reikia pradėti kitaip elgtis. <...> G. Landsbergio pasitraukimas yra vienas, ko gero, ne toks jau reikšmingas žingsnis tam visam ilgam kely“, – tvirtino Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas A. Katauskas.
Atsakomybė ar jos purtymasis?
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius dėmesį atkreipė į tai, kad jau buvęs TS–LKD lyderis G. Landsbergis ne kartą bėgo nuo problemų, o liepsnojančius laužus teko gesinti kitiems.
„Glumina tik tai, kad natūralus atsakomybės prisiėmimas virto į pabėgimą nuo problemų, kurios eilinį kartą užklupo konservatorius. Ir paties G. Landsbergio pabėgimas – juk tai jau ne pirmas kartas, kai jis bėga nuo problemų.
Visi puikiai matėme, daugybę kartų, kad kai kildavo valdančiųjų gretose vienoks ar kitoks gaisras, dažniausiai jį tekdavo gesinti premjerei, kuri nėra partijos lyderė, arba ministrams, dar kažkam. O tuo metu partijos lyderis būdavo kažkur toli. O tai gali būti ir viena esminių šių rinkimų nesėkmių – partijos vadovo kaip ir nebuvo“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi apžvalgininkas T. Ignatavičius.
LRT radijo žurnalistė Liepa Želnienė stebėjosi kitu aspektu – kad artimiausias G. Landsbergio žmonės partijoje aiškina, kad šis manevras demonstruoja atsakomybę ir tvirtumą.
„Dar juokingiau tampa žiūrint į tai, kaip jie patys reagavo į tokį patį Ramūno Karbauskio pasitraukimą iš Seimo po 2020 metų pralaimėtų rinkimų. Situacija lygiai tokia pati – abu trenkė mandatą, nes nesugeba dirbti tik opozicijoje. Tai nėra jokia atsakomybė, tai yra jos kratymasis“, – kalbėjo LRT radijo žurnalistė L. Želnienė.
TS–LKD atstovas L. Kasčiūnas pranešė, kad svarsto dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, premjerė I. Šimonytė konkretaus atsakymo dėl to irgi dar nepateikė. Partijos skyriai kels galimus partijos lyderius, vyks debatai ir rinkimai.
Anot „Lietuvos ryto“ apžvalgininko T. Ignatavičiaus, jeigu dabartinė premjerė I. Šimonytė rinkimuose dalyvauti nuspręstų, ją įveikti galėtų tik L. Kasčiūnas.
