Vis dėlto natūralias priežastis dar galima pateisinti, tačiau to, kas buvo aptikta vienose tremtinių kapinėse, nesitikėjo niekas.
Ant srauniosios Manos upės kranto, Krasnojarsko krašte, įsikūrusi Unguto gyvenvietė. Čia gyvenę tremtiniai daugiausiai dirbo miško ūkyje, plukdė medieną. Apie čia ištremtus tautiečius liudija ir 3-iajame Unguto kilometre išlikusios aptvertos kapinaitės, kuriose atgulė 23 lietuviai.
Čia, į Sibirą, atvykusių bendrijos „Lemtis“ ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ekspedicijos narių laukė nemalonus siurprizas. Senųjų lietuvių kryžių – nė kvapo, o vietoje jų stovi šaltai vienodi, minimalistiniai statiniai.
Pieštukų miškas
Kapinaitės įkurdintos ant kalvos. Prieš įžengiant į jas pasitinka metalinis paminklas, skelbiantis, kad čia ilsisi 23 lietuviai, ištremti 1948-56 m. Pravėrus vartelius akys užkliūva už aukštų medinių kryžių, primenančių pieštukus.
„Tai yra visiškas išniekinimas“, - nesusilaiko nepasipiktinęs Gintautas Alekna.
Visose kapinėse nelikę nė vieno senojo kryžiaus. Tarp medžių matyti jų pėdsakai, tačiau vos įžiūrimi, sulyginti su žeme.
„Senieji kryžiai būtų stovėję ilgiau nei naujieji, nes pastarieji neapdoroti. Masiškai sunaikintas lietuvių darbas, autentiškumas, palikimas. Jei statai naujus kryžius, tai jie turi būti autentiški, o kas čia? Pieštukų miškas“, - pyko G. Alekna.
Senieji, mediniai kryžiai tiesiog išmesti už tvoros. Vaizdas, išties suspaudžiantis širdį.
Už šių kapinių „sutvarkymą“ atsakinga Krasnojarsko lietuvių bendruomenė, gavusi finansavimą iš Lietuvos.
„Sveikintinos žmonių, bendruomenės pastangos, kai jie mano darydami gerus darbus. Deja, kai darbai atliekami neprofesionaliai, kyla daugiau bėdų. Mano subjektyvia nuomone, kapinės sutvarkytos neteisingai. Taip mes prarandame autentiką. Kryžiai, nors ir supuvę, nuvirtę, yra labai vertingi kaip mūsų paveldo objektai ir praeities liudininkai. Juos išmesti – labai blogai“, - DELFI sakė kapinėse lankęsis kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Jo teigimu, rūpinantis paveldu būtinos konsultacijos su specialistais.
„Bendruomenės pirmininkui sakiau, kad tokių „pieštukų“, kurie ten stovi dabar, niekada niekas nestatė ir juos reikia taisyti. Geriausia, kad dirbtų ne tik vietiniai geros valios žmonės, tačiau ir specialistai iš Lietuvos“, - sakė Š. Birutis.
Su bendruomenės atstovais DELFI susisiekti nepavyko.
Bendrijos „Lemtis“ ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos narių ekspedicija per dvi savaites iš viso aplankė 21 kapines, 9 jų sutvarkė. Senieji kryžiai buvo atstatomi, paremiami, aptveriami tvoromis, tačiau ne naikinami.