Kaip jau skelbta, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkantis naujų atvejų skaičius viršijo 1000. Ketvirtadienio rytą pateiktais Statistikos departamento duomenimis, šis skaičius dabar siekia 1038,7 .
Teigiamų tyrimų dalis jau siekia 11,5 procento. Per praėjusią parą buvo nustatyti nauji 2861 atvejai ir 28 mirtys. Šiemet tai didžiausias naujų atvejų skaičius užfiksuotas per vieną parą. Lietuvoje ir toliau liko vos 4 savivaldybės, kurios dar nepasiekė juodos epidemiologinės COVID–19 zonos.
Premjerė Ingrida Šimonytė paragino žmones pasirūpinti, kad pasiskiepytų vyriausieji giminaičiai, nes šiais metais tokių ribojimų, kokie buvo per praėjusias Kalėdas, Vyriausybė nėra nusiteikusi įvesti.
„Atvejų skaičius perlipo gana ženklias žymas, bet, kas yra svarbu, – kad trečdalis naujų atvejų kiekvieną dieną yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Iš tų vaikų dalis galėjo būti taip pat paskiepyta. Vaikų nuo 12 iki 18 metų skiepijimas deja labai didelio pagreičio nėra įgavęs, bet, kaip bebūtų gaila, toje grupėje jau yra nemažai persirgusių vaikų, gerokai daugiau nei ankstesniuose epizoduose. Tai truputį mažina rizikas sveikatos priežiūros įstaigoms.
Bet, žinoma, reikia nepamiršti, kad užsikrėtę vaikai, ypač, jeigu jie lanko savo pagyvenusius giminaičius, senelius ar prosenelius, kurie yra nepasiskiepiję, kelia tiems savo artimiesiems didelę riziką. Kadangi Vyriausybė nėra nusiteikusi riboti asmeninio gyvenimo taip, kaip buvo per praėjusių metų Kalėdų, Naujųjų metų šventes ir šių metų pradžioje, tiesiog raginčiau visus savo dar nepasiskiepijusius vyriausiuosius giminaičius paskiepyti tam, kad mums pavyktų išvengti augančio mirčių skaičiaus“, – ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Optimizmo artimajam laikotarpiui nemato
Visą savo profesinį gyvenimą kovai su infekcinėmis ligomis pašventęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Alvydas Laiškonis yra įsitikinęs, kad kažkokių stebuklingų priemonių, kaip paveikti skiepų skeptikus, nėra.
„Nieko mes nepriversime. Per savo gyvenimą man neteko nei vieno įtikinti, kad reikia skiepytis, jeigu jis nesiskiepija“, – sakė A. Laiškonis.
Profesoriui keistas atrodo ir siūlymas vyresnio amžiaus žmonėms už skiepą mokėti 100 eurų.
„Mano galva, visa tai nieko nepridės. Yra ir mano aplinkoje žmonių, kurie nusistatę prieš skiepus, jiems tas nepadės. Jie sako, kad „nesiskiepys ir viskas“, o priežasčių nesako“, – pasakojo A. Laiškonis.
Profesorius buvo atviras, kad nežino, ką daryti tokioje situacijoje.
„Ligoninės pildosi, viskas užsikemša, o tų žmonių, kurie neina, mes neįtikinsime. Skiepijimasis vyksta labai vangiai, nors mes ir pinigus duodame, bet vis tiek nesiskiepija“, – sakė A. Laiškonis.
Profesorius artimuoju laikotarpiu dideliu optimizmu netrykšta.
„Kai žmonės labiau persirgs, gal tada ta epidemija ir nuslūgs. O šita žiema dar bus sunki“, – teigė A. Laiškonis.
Sako, kad svarbu sutelkti bendruomenę problemos sprendimui
Vilniaus universiteto (VU) profesorius infekcinių ligų gydytojas Vytautas Usonis atkreipė dėmesį, kad apskritai koronavirsų aktyvumas būna didžiausias sausio – vasario mėnesiais.
„Tas yra žinoma tiek apie kitus koronavirusus šnekant, tiek ir apie Sars-CoV-2 virusą. Nuo rugpjūčio jau kalbama apie tai, kad, jeigu pas mus sergamumas pradėjo didėti dar rugpjūtį, kai, tikėtina, biologinis viruso aktyvumas buvo mažesnis. Tada – klausimas, kiek adekvačios buvo priemonės, kurias mes turėjome?“, – sakė V. Usonis.
Profesoriaus įsitikinimu, laikas būtų atlikti išsamią situacijos analizę, kiek priemonės, kurių yra imamasi, yra veiksmingos.
„O kalbant apie politikus, dabar daug kalbama apie Portugalijos pavyzdį, ten kariškiai, admirolas, buvo koordinatorius visos jų skiepijimo programos, ir kaip tik jie akcentavo, kad šitame procese politikai nedalyvavo. Skirtingose šalyse praktikos yra labai įvairios, tačiau faktas yra toks, kad vienu ar kitu keliu turi būti sutelkta bendruomenė bendram problemos sprendimui“, – pažymėjo V. Usonis.
Profesoriaus nuomone, dabartinėje Lietuvos situacijoje bėda yra visuomenės susiskaldymas tiek skiepų, tiek kitų priemonių klausimais.
„Mes juk iš tikrųjų turime bėdą, turime grėsmę, ir vietoj to, kad tai bėdai visi susitelktų, pas mus kažkaip gavosi ne taip. Aš nežinau, ar tai yra laikas ieškoti kaltų, bet tie žmonės, kurie teikia siūlymus, kurie analizuoja situaciją, jie turėtų parodyti savo vertinimus, ar tas kelias, kuriuo einame, yra tikrai veiksmingas, ar jis yra teisingas. (…) Daug išminties nereikia pasakyti, kad, jeigu tiek turime sergančių, jei tiek turime mirčių, tai yra blogai“, – sakė V. Usonis.
Atgal prie pagrindų
Infekcinių ligų specialistas dėstė, kad užkrečiamos ligos plinta tada, kai yra trys pagrindinės epideminio proceso grandys: infekcijos šaltinis, plitimo keliai ir imli visuomenė.
„Atitinkamai yra trys kontrolės kryptys: infekcijos šaltinio ankstyvas identifikavimas, o tai reiškia testavimus. Žiūrėkite, yra didžiulis pasipriešinimas šita kryptimi. Žmonės kažkodėl nenori testuotis.
Tada – plitimo kelių kontrolė: tie plitimo keliai turi būti nutraukti. Kol nebuvo kitų priemonių, pirmais pandemijos metais buvo labai kietas karantinas, kai trūko kaukių, dezinfekcinių medžiagų, neturėjome vakcinų.
Imli visuomenė – nuo gruodžio 27 d. ES buvo pradėta skiepyti vakcina, ir prisimenate, kiek emocijų buvo pirmais skiepijimo mėnesiais, kad būtų galima apsaugoti žmones. Šiandien įvairių šalių patirtys, didelių organizacijų ekspertai labai įtikinamai įrodo vakcinų veiksmingumą ir saugumą. Tai yra trečia kryptis.
O svarbiausia, kad nėra kažkokios vienos stebuklingos lazdelės arba sidabrinės kulkos. Visomis trimis kryptimis turi būti dirbama“, – sakė V. Usonis.
Medikas stebėjosi ir sakė nesuprantantis, kaip taip vyksta, kad priemonių prieš virusą dabar jau yra, bet visuomenė nenori jų naudoti.
„Kur yra to problema, tai jau yra tkrai jau ne mano kaip infekcinių ligų specialisto komentaras. Nes aš to tikrai nesuprantu. Turime problemą, turime priemones problemai valdyti, ir jų nenaudojame“, – sakė V. Usonis.
Dauguma naujų atvejų tarp nepasiskiepijusių
Kaip jau skelbta, dauguma naujų kovido atvejų yra tarp nepasiskiepijusių asmenų. Tas matome ir šioje Statistikos departamento diagramoje.
Šioje iliustracijoje analitikai pateikė naujų užsikrėtimų dažnius dviejose populiacijose, kurių sudėtis kinta kas dieną: asmenų, kurie nepasiskiepijo (arba nuo pirmo skiepo dar nepraėjo 14 dienų), bei asmenų, kurie pasiskiepijo antra vakcinos doze (nuo antro skiepo jau praėjo 14 dienų). Iliustracijoje matyti, kad ketvirtoji pandemijos banga yra nepasiskiepijusiųjų banga.