Seimas antradienį nusprendė nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
Nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties įvedimo priimtas už balsavus 122 Seimo nariams ir vienam – prieš.
Nepaprastoji padėtis įvedama mėnesiui nuo lapkričio 10 dienos pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Varėnos rajono meras Algis Kašėta „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sako, kad nepaprastoji padėtis yra tiesiog būtinybė.
„Tai yra būtinybė, akivaizdu, kad grėsmės rimtos, todėl tai gali būti mažesnė blogybė nei sunkiai kontroliuojama situacija pasienyje“, – sako jis.
„Rimtesni pasikeitimai galbūt įvyktų penki kilometrai nuo sienos, ruože, nes ten pareigūnai turbūt dažniau tikrins dokumentus. Jei kils įtarimų, stabdys transporto priemones, bet noriu pasakyti, kad pareigūnai pažįsta vietos gyventojus ir čia nėra taip, kad vyks kažkokie visiškai nebūtini veiksmai. Tie veiksmai patikrinimų, automobilių stabdymas bus vykdomi tada, kai pareigūnai turės kažkokių įtarimų“, – sako meras.
Anot jo, pagrindinis prašymas, kurio sulaukė iš institucijų, tai – kariškių apgyvendinimas.
„Mes esame gavę prašymą apgyvendinti kariškius, tai yra pagrindinis prašymas iš institucijų, kurios susijusios su krize, o dėl ribojimų mes tikime sveiku protu, vidaus reikalų ministrė mus patikino, kad nebus taikomi nereikalingi ribojimai ir tai daugiausia palies leidimų ir patikros sistemas penkių kilometrų ruože pasienyje ir, manau, perteklinių ribojimų neturėtų būti, jeigu jie nebus gyvybiškai svarbūs“, – tikina meras.
Varėnos merui antrina ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako, kad nepaprastoji padėtis – labai svarbu.
„Nepaprastąją padėtį konkrečiai pasienio ruože ir ketinimą ją įvesti vertinu pozityviai, neabejoju, kad tai padės užtikrinti mūsų gyventojų saugumą, visų pirma, tų, kurie gyvena pasienio savivaldybėse“, – sako merė.
Anot jos, labai svarbu, kad gyventojai tiksliai žinotų, kas keičiasi ir kaip stipriai keisis jų kasdienė rutina.
„Pasienio ruožo teritorijoje tikrai gyvena nedaug gyventojų. Jie yra žinomi, pažįstami, neabejoju, kad problemų nekils. Svarbu, kad tiems gyventojams, kurie gyvena pasienio ruože, arti jo ir visiems Lietuvos gyventojams kuo greičiau būtų pasakyta, kur yra nepaprastoji padėtis, kas keičiasi. Tai labai svarbu, kad gyventojai žinotų, kas keisis, kiek ilgai bei kaip stipriai jų kasdienė rutina bus trikdoma ir stabdoma“, – sako merė.
Rinks daugiau asmeninės informacijos
Anot merės, tikimasi kuo greičiau sulaukti tikslios informacijos, kas keisis. Kol kas jos labai trūksta. Merė taip pat pasidalijo, kokių žinių šiandien sulaukė iš valdžios ir kokių ribojimų žmonės gali tikėtis.
„Daug turinio atskleista nebuvo, bet tikrai buvo paminėta, kad svarstomi ribojimai bus dėl judėjimo kontrolės tkrinimo, mobilaus ryšio ribojimų ir šiame etape tai bus pagrindiniai suvaržymai, kurie bus taikomi žmonėms, konkreti detali informacija, buvo paminėta, kas bus atskleista netrukus, šiandien vakare arba rytoj. Tikrai laukiame informacijos, nes pasirengimas yra labai svarbus, kol kas to nėra, tikimės, kad greitai tą informaciją turėsime ir galėsime informuoti gyventojus“, – tikina pašnekovė.
„Panašu, kad lipame ant to pačio grėblio: pasirengimo, komunikacijos žmonėms tikrai pasigendu“, – pridūrė ji.
Taip pat merė tikina, kad sulaukė prašymų surinkti daugiau asmeninės informacijos apie pasienio ruože gyvenančius asmenis.
„Kol kas konkrečių prašymų iš VRM nebuvo, tačiau savo ruožtu jau šiandien sulaukėme kreipimosi prašymo iš VSAT surasti vietą tuomet, kai yra poilsio režimas ir apgyvendinti 35 Lietuvos kariuomenės karius, taip pat gavome prašymą identifikuoti ir informuoti apie pasienio ruože gyvenančius asmenis, nurodant jų asmens duomenis. Tai yra darbai, kuriems padaryti reikia laiko“, – sako merė.
„Šiuo metu pasienio ruože, pačiose gyvenvietėse, namų ūkiuose, kurie yra arčiausiai pasienio ruožo, internetas ir šiuo metu arba labai silpnas, arba jo nėra, dė to su mobilaus ryšio problemomis gyventojai jau yra susidūrę ir žino, ką tai reiškia. Kokiu mastu ši problema palies gyvenvietės gyventojus, kurie gyvena toliau, šiandien pasakyti negalime, bet suprantame, kad ribotą laikotarpį ir su sudėtingiausiais ribojimais galima išgyventi“, – sako ji.
Kam reikalinga nepaprastoji padėtis?
VDU teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas įvardijo, kokie būtų pagrindiniai nepaprastosios padėties pokyčiai.
„Visų pirma, priklausys nuo to, kas bus nurodyta tame Seimo nutarime. Mes iki galo to turbūt nežinome, bet kas gali keistis, tai galime spėti, kad gali būti tokios priemonės kaip visiškas valstybės sienos uždarymas, kitas dalykas yra asmenų sulaikymas be teismo sprendimo nepaprastosios padėties laikui, tų asmenų, kurie kirstų Lietuvos respublikos sieną arba ją kirto. Tas ir taip jau vyksta, tik tiek, kad nepaprastoji padėtis čia yra svarbi, kad suteiktų teisėtą pagrindą tokiai priemonei, dėl kurios nesant nepaprastajai padėčiai kiltų abejonių. Kad vykdomas atgalinis atgręžimas mes irgi tai jau žinome, bet vėlgi nepaprastoji padėtis išsklaidytų abejones dėl šios priemones teisėtumo“, – laidoje sako D. Žalimas.
„Be abejo, tų asmenų privatūs kontaktai galėtų būti ribojami visiškai teisėtai, o dabar vėlgi geras klausimas, kiek tai daroma teisėtai, bet tokiu atveju nepaprastosios situacjos metu tai nekeltų abejonių, ir aišku dar viena galima priemonė tai vykimas į tas atitinkamas zonas, kur yra nepaprastoji padėtis, tik su leidimais“, – sako D. Žalimas.
Laidoje D. Žalimas tik dar kartą pakartojo, kad palaiko nepaprastosios padėties įvedimą Lietuvoje.
„Be abejo, reikia, nes nesant nepaprastosios padėties tikrai daug klausimų yra dėl taikomų priemonių teisėtumo“, – tikina pašnekovas.