„Tikiu ir pasitikiu tuo, ko tikėjausi nuo pat pradžių – ir laiku, ir laikantis finansinio plano, kuris buvo sudėliotas. Tas mane džiugina. Gerai, kad pasijungė ir kiti rangovai, dabar yra įvairių gamtinių niuansų žiemą. (…) Bet bendrai apėmus, manau, kad darbai vyksta sparčiai ir bus atlikti laiku“, – žurnalistams po apsilankymo prie sienos sakė I. Šimonytė.
Migracijos krizė šiuo metu Lietuvoje nurimusi, dažną dieną nefiksuojama nei vieno bandymo neteisėtai kirsti sieną. Prie to prisideda ir šaltas oras, ir sniegas – pagal pėdsakus jame pasieniečiams nesudėtinga susekti migrantus.
„Beveik nėra atvejų, kai jie bando eiti per koncertiną“, – užsimena pasieniečiai prie Varėnos rajone, Paramėlio kaime, statomos tvoros.
Vos už keliasdešimties metrų nuo čia stovi vieniša sodyba, kurios gyventojų ramybę dabar nuolat drumsčia burzgianti sunkioji technika bei dešimtys darbininkų. Visi jie pasiskirstę darbais – du prie jau sukaltų stulpų tvirtina metalinę tvorą, keturi ant jau pastatytos konstrukcijos kelia ant viršaus spygliuotą vietą, o vienas žmogus ją prisukinėja.
Įrenginėti sieną netrukdo ir žiemiškos oro sąlygos, šiuo metu darbuojasi per 600 užtvarą statančių žmonių. Įšalas net padeda tvorą įrenginėti pelkėtose vietovėje, o sunkiai pravažiuojami miško keliai tampa ne tokia didele kliūtimi technikai.
Baltarusijos pasieniečių, priešingai nei per ankstesnius žiniasklaidos vizitus prie sienos, šįkart nesimato. Jie nebent viską stebi iš gilaus miško, tačiau vienas iš darbininkų užsimena, kad ir jie patys kaimyninės šalies pareigūnus pastebi itin retai.
Jautriausios vietos apsaugotos
Beveik visur čia spygliuotos vielos piramidė jau baigta tiesti – ja padengti A. Barausko, Druskininkų, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio užkardų ruožai. Būtent į juos ir susikoncentruota pirmiausiai, kadangi šias vietas buvo pamėgę migrantai, kurie į Lietuvą iš Baltarusijos galėdavo patekti nesusidūrę su jokiomis gamtinėmis kliūtimis.
Taip pat jau įrengta 40 kilometrų fizinio barjero. Už jos įrengimą atsakingos įmonės „EPSO-G“ atstovas Antanas Bubnelis tikina, kad darbai vyksta pagal planą ir neviršijant 152 mln. eurų biudžeto.
Nors statybos prasidėjo praėjusį rudenį, o padengti tvora reikės dar maždaug 460 km ilgio ruožą, tikinama, kad viskas vyksta laiku ir visas ruožas su Baltarusija bus padengtas šių metų rugsėjį.
A. Bubnelis, klausiamas, kiek ilgaamžė tvora bus, patikino, kad renkantis medžiagas buvo atsižvelgta į klimato sąlygas, tačiau nenurodė, kiek metų tikimasi, kad ji stovės.
„Tos medžiagos, kurios naudojamos tvoros segmentui ir koncertina, yra pritaikyta gamtos sąlygoms. <...>. Tas buvo numatyta ir tikrai laikys“, – sakė A. Bubnelis.
Pasiruošę naujai bangai
Negalima atmesti varianto, kad iki tol teks atlaikyti dar vieną neteisėtos migracijos bangą, bet tą padaryti būtų jau paprasčiau – pasieniečiai turi ir daugiau patirties, ir papildomų įrankių, palengvinančių jų darbą.
Šiandien su migrantų antplūdžiu susiduria kaimynai latviai, tačiau jie kovoje jau gali pasisemti patirties iš Lietuvos.
„Nuolat, – paklaustas, kaip dažnai bendrauja su kolegomis iš Latvijos, sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. – Palaikome kontaktus visais lygiais, ir vadovų lygiu, dažnai kalbamės su Latvijos pasienio vadu. Pas mus dažnai atvyksta Latvijos kolegos susipažinti su mūsų patirtimi.“
Baltarusija dar turi „gyvosios amunicijos“ šiame hibridiniame kare, skaičiuojama, kad vien sandėliuose apgyvendinta bent 700 migrantų, o kiek jų išvis likę šalyje – neaišku. Tiesa, atvykėlių skaičiai bent jau neturėtų didėti, bendromis ES pastangomis buvo sustabdyti skrydžiai į Minską iš Irako ir kitų valstybių.
„Viskas priklausys nuo politinės situacijos mūsų regione, kokio kryptimi vyks tie procesai prie Rusijos ir Ukrainos sienos. Nedrįsčiau prognozuoti, bet turime būti pasiruošę <...>. Įgijome labai daug patirties ir esame daug stipresni nei buvome prieš metus ar du“, – sakė VSAT vadas.
Užtvara bus beveik neįveikiama
Kaip R. Liubajevas sako, kad šalia tvoros įrenginėjama ir moderniausia stebėjimo sistema, o ją pilnai finansuos Europos Sąjunga.
Tikimasi, kad visas šių priemonių kompleksas pavers Lietuvos sieną praktiškai neįveikiama. Net jei fizinį barjerą ir įmanoma įveikt su kopėčiomis ar kitomis gudrybėmis, tam vis tiek prireiks laiko, o su sienos stebėjimo sistemų pagalba pasieniečiai suspės sureaguoti ir užkardyti pažeidimus.
Statomas fizinis barjeras neįveikiama kliūtimi tampa ne tik migrantams. Kai kuriems gyvūnams tai tampa net mirtinais spąstais. VSAT vadas atskleidė, kad išties pasitaiko gyvūnų žūčių.
„Pastaruoju metu fiksuojame tokių atvejų, kai sugadina žvėrys – jie bando peršokti, perlipti. Nėra labai daug tokių atvejų, per visą laikotarpį turėjome kelis atvejus, kai reikėjo prašyti medžiotojų arba tiesiog spręsti klausimą dėl žvėrių utilizavimo“, – komentavo R. Liubajevas. Dažniausiai tai, anot jo, tai briedžiai arba stirnos.