Kitą savaitę rinkėjai balsuos ne tik už prezidentą, kad vyks dar ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, skelbia kur ne kur tik neseniai atsiradusios reklamos.
Bus sprendžiama, ar lietuviai, priėmę kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę gali išsaugoti ir Lietuvos. Tam, kad referendumas įvyktų prie balsadėžių susirinkti turėtų daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.
„Šansai, kad tas referendumas įvyktų, na, nėra labai dideli“, – LNK žinioms sakė sociologas, „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.
Šis referendumas valstybei atsieina milijonus, tačiau pastangų, kad tie pinigai nenueitų vėjais, o savo balsą „už“ ar „prieš“ tauta iš tikrųjų išsakytų, mažai matyti.
„Tam reikia dirbti, reikia skalambinti ir pasakoti, emocingai kažką sakyti. O to nieko nėra net pėdsako“, – savo poziciją dėstė sociologas V. Gaidys.
Seimo narė, valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė Dalia Asanavičiūtė LNK žinioms sakė, kad parlamente buvo sutarta, jog referendumas turi būti.
„Nes tai yra būdas išspręsti mūsų piliečių klausimą. Tačiau politikų ir partijų įsitraukimo matau gana vangiai“, – kalbėjo parlamentarė.
Valdančioji Laisvės partija bandė įsitraukti, socialiniame tinkle paskelbė agitaciją su degančiu kūdikiu, esą jo mamai svarbiau referendumas, nei jis. Tiesa, po to patiems laisviečiams, kaip patys įvardijo, teko „gesinti gaisrą“ – šią nuotrauką pašalino.
Tačiau panašu, kad tų, kuriems pilietybės išsaugojimo klausimas aktualiausias, referendumas per daug nejaudina.
„Šiuo metu yra apie 55 tūkst. užsiregistravusių Lietuvos piliečių, kurie šiuo metu yra arba išvykę, arba atostogauja, arba gyvena užsienyje“, – skaičius LNK pristatė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Tai reiškia, kad šiuo metu referendume balsuoti ketina tik kone šeštadalis visų užsienyje gyvenančių lietuvių.
„55 tūkst. yra labai gražus ir didelis skaičius. Bet, žinoma, VRK duomenimis skaičiuojama, kad virš 300 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę, gyvena užsienyje. Tai galėtų būtų ir daugiau“, – sakė D. Henke.
Esą aktyviau agituoti, likus vos mėnesiui iki referendumo buvo nuspręsta dėl to, kad aktualumas neišblėstų.
„Palikti visą savieigai, ar paskutiniam laikotarpiui... Na, turime suprasti, kad liko tik viena savaitė. Tai ar užteks savaitės žmonėms išaiškinti tai, ko nepavyko nuo lapkričio mėnesio, kai buvo paskelbta, kad vyks referendumas. Mano nuomone, tai tikrai ne“, – kalbėjo komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė.
Konservatorė D. Asanavičiūtė LNK žinioms teigė, jog gana teigiamai vertina komunikaciją apie referendumą.
„Ir dabar prieš pat referendumą, nuo Velykų tos informacijos yra“, – sakė ji.
Anot sociologo V. Gaidžio, susidaro įspūdis, kad referendumas yra ne dėl rezultato, o dėl „varnelės“ už padarytą darbą . Ir kartu jis primena referendumą dėl stojimo į ES. Tiesa, kad žmonės ateitų prie balsadėžių, prireikė dabar jau sunkiai įsivaizduojamų metodų.
„Referendumas vyko dvi dienas, ir šeštadienį mažai, kas atėjo, jau atrodė, kad referendumas žlugo. Bet tada, sekmadienį, įsijungė tie prekybos centrų tinklai ir pasiūlė alaus, šokolado ar skalbimo miltelių už atėjimą“, – kalbėjo V. Gaidys.
O ir klausimo formuluotė tą kartą buvo daug paprastesnė nei dabar.
„Tikrai nėra daug žmonių, kurie yra ir politiškai, ir teisiškai raštingi ir suvokia. Bet net tie, kurie yra raštingi ir suvokia, ta informacija yra tiek neaiški, kaip ir formuluotė. Labai trūksta paprasto žmogiško išaiškinimo“, – situacijos vertinimą pateikė komunikacijos ekspertė B. Čaikauskaitė.
Rinkėjų bus klausiama, ar pritaria 12 Konstitucijos straipsnio pakeitimui, kuris skambėtų taip: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.
LNK žinių kalbinti vilniečiai atvirai sakė, kad formuluotė yra itin neaiški. Paprasčiau tariant, gyventojų yra klausiama, ar jie pritaria pačiam Konstitucijos keitimui, tačiau paties įstatymo, kaip Konstitucija bus keičiama dar nėra. Dėl jos balsuotų Seimas dėl referendumo.
„Yra didelė tikimybė, kad atėję prie balsadėžių pasižiūrės ir arba balsuos visiškai spontaniškai, arba nebalsuos“, – kalbėjo komunikacijos ekspertė.
Parlamentarė D. Asanavičiūtė sakė, kad daug kas tikisi formuluotės „ar pritariate pilietybės išsaugojimui, dvigubai pilietybei“.
„Na, tai tokios formuluotės tiesiog teisiškai negali būti, nes mes turime pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Natūralu, kad neįmanoma kiekviena suprasti“, – sakė ji.
Net jei balsuoti ateis daugiau nei pusė visų rinkėjų, kad būtų leista išsaugoti dvigubą pilietybę iš jų bent pusė, o tai yra maždaug 1,2 milijono rinkėjų turėtų pasisakyti „už“.
Tuo pačiu klausimu referendumas buvo surengtas ir anksčiau, tačiau tam neužteko balsų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
