Atskleidė džiuginančius tyrimo rezultatus
Kol realios grėsmės nėra, išmatuoti, kiek žmonių būtų pasirengę stoti ginti Lietuvą ginklu – ganėtinai sudėtinga, tačiau dr. D. Šlekys pristatė tyrimą, kuris atskleidė tam tikrus rezultatus.
„Tai yra bendras Lietuvos, Latvijos ir taivaniečių mokslininkų tyrimas, trijų valstybių tyrimai. lyginame visuomenę, kaip ji pasiruošusi gintis, kokia forma gintis. Mes iš tiesų matome, kad daugiau negu 65 procentai Lietuvos gyventojų, mūsų sociologiniame tyrime, būtų linkę bendrai gintis, ar su ginklu, ar be ginklo. Jeigu kalbame gynybą su ginklu, tai skaičiai yra apie 30 procentų Lietuvos gyventojų. Aišku, daug kas sakytų, kad čia maži skaičiai, bet konvertuokime tuos 30 procentų į vienetus, į žmones, ir tada mes kalbame apie labai didelius skaičius“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, su ginklu Tėvynę gintų 17 procentų tyrime pasisakiusių moterų ir 44 procentai apklaustų vyrų.
„Visą laiką noriu pabrėžti, kad tą smaigalį, žmones su ginklu, aprūpina nuo 4 iki 8, o gal net ir daugiau žmonių, kurie įgalina tą, kuris yra su šautuvu: medikas, maisto gamintojas, amunicijos tiekėjas ir taip toliau. Taigi, jeigu mes turėsime trečdalį visuomenės, nuoširdžiai norinčios gintis su ginklu, o tada bent antrą dalį tiek, o gal net ir daugiau, galinčių padėti tiems, kurie su ginklu kaunasi, ar per mediją, ar per tą patį maistą, ar mediciną – manęs, sakyčiau, tie skaičiai neliūdina, negąsdina, o kaip tik ramina. Aišku, nereikia atsipalaiduoti. Yra, kur stengtis“, – teigė D. Šlekys.
Mokslininkas taip pat atskleidė, kad tyrime buvo domimasi ir apie privalomąją karinę tarnybą.
„Beveik apie 80 procentų šalies gyventojų į klausimą, ar reikia nuolatinės privalomosios karinės tarnybos, atsakė „tikrai taip“ arba „greičiau taip“. Čia labiau pati idėja buvo apie tai, kad privalomoji tarnyba nėra matoma kaip kažkokia bausmė ar smerktinas dalykas“, – teigė jis.
Svarbi žinutė politikams
Pasak D. Šlekio, šio tyrimo rezultatai siunčia ir tam tikrą žinutę politikams.
„Rinkėjai pritaria pokyčiams. Imkite, spręskite, siūlykite variantus ir nežaiskite rinkiminių žaidimų, nes šituo klausimu elektoratas akivaizdžiai indikuoja, kad jie nori ir pritaria tiems pokyčiams, ir nereikia laukti rinkiminės kampanijos, kad tai būtų daroma“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis prisiminė ir anksčiau vyravusią situaciją.
„2015-tų metų vasario gale VGT priima sprendimą sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą. Realiai, per 3 savaites Vyriausybė, Seimo komitetai ir pats Seimas nubalsuoja už visas reikalingas pataisas, ir pasako, kad rugpjūčio mėnesį pirmieji šauktiniai ateina į tarnybą. Realiai, jie per nepilną mėnesį tą padarė. Kas blogai buvo? Blogai buvo tas, kad buvo toks greitis, jog nebuvo diskusijos ir konsultacijos su visuomene, ir aš buvau tas, kuris sakė, kad galėjome bent kokį mėnesį duoti ir jaunimui sureaguoti, ir jų tėvams, ir taip toliau, bet iš tikrųjų, kai norime, padarome“, – konstatavo pašnekovas.
Dabar realybė, anot jo, yra akivaizdžiai kitokia.
„Realiai, yra 11 mėnesių nuo to, kai krašto apsaugos ministras Anušauskas sausį pasakė, kad yra planuojami pokyčiai ir tie pokyčiai jau pirmieji juodraštiniai buvo parodyti visuomenei, Vyriausybei sausio gale-vasario pradžioje. Mes per metus laiko nieko nepadarėme“, – teigė D. Šlekys.
Taigi, kaip sakė VU TSPMI dėstytojas, šioje vietoje kyla klausimas – kur stringa pokyčiai?
„Parlamentas yra matęs tik juodraščius, kiek suprantu. Yra paruoštos įstatymo pataisos, siūlomos ministerijos, jos atiduotos į tolimesnius svarstymus, bet niekaip neišeina į balsavimo stadiją. Mes tada iki galo ir nežinome, ką darysime – ar imsime studentus, vienokia ar kitokia forma, kokia bus tarnybos trukmė, kaip ji vyks? Šie dalykai yra pakibę ore ir mane turbūt labiausiai kaip pilietį liūdina tai, kad metus laiko padiskutavome, o sprendimų niekas nepriėmė“, – teigė jis.
Anot jo, šia prasme, ministras Gabrielius Landsbergis yra iš dalies teisus, kalbėdamas apie tai, kad šalyje vyrauja tam tikras atsipalaidavimas.
„Pikta, kai tą sako ministras iš Vyriausybės, kuri turėtų to atsipalaidavimo nerodyti. Bandau suprasti, bet, bet kuriuo atveju, prieš beveik 9 metus politinės valios, drąsos ir greičio kai kuriais klausimais būta daugiau negu yra dabar, o grėsmės, mano manymu, yra kur kas rimtesnės. Nepaisant to, kas dėjosi Kryme ir Donecke 2014-2015 metais, dabar vykstantis karas yra intensyvesnis, baisesnis ir žiauresnis, o mes kaip ir turime numatę teisingas pokyčių kryptis, bet buksuojame“, – pastebėjo D. Šlekys.
Įsisiūbavusios rinkiminės kampanijos ir reali grėsmė
Apie kylančias grėsmes prieš keletą savaitę prabilusio ministro G. Landsbergio žodžius visuomenė įvertino įvairiai. Kai kurie jų diskutuoja būtent apie tai, kad tokiems pasisakymams itin daug įtakos gali turėti artėjantys rinkimai. Pasak dr. D. Šlekio, tiesos tame tikrai yra.
„Rinkiminė kampanija tikrai įsisiūbuoja. Nesu rinkiminio elgesio ir kampanijų specialistas ar tyrėjas, bet pabūsiu tokiu kritišku piliečiu. Konservatorių partija visą laiką kaip pagrindinį rinkiminį triuką ir taktiką naudoja gąsdinimą, bauginimą. Tada, vadinasi, visas šitas ministro kalbėjimas yra gana tipinis konservatorių partijos elgesys ir būdas, kaip tu pradedi motyvuoti, aktyvuoti savo elektoratą“, – kalbėjo jis.
Tačiau, kita vertus, dD. Šlekio teigimu, tam tikrų dalykų paneigti negalime. Pavyzdžiui, apie ką šneka tiek mūsų, tiek sąjungininkų žvalgybos, – kad Rusija turi planų stiprinti savo Vakarų karinę apygardą, telkti daugiau pajėgų, daryti reformas.
„Kitų metų gynybos biudžetas Rusijoje yra rekordinis. Taip pat turime pripažinti tą faktą, kad, lyginant bent jau su Europos gynybos pramone, Rusija šiuo metu yra labiau pakūrusi karinę pramonę, ji yra labiau įsisukusi ir greičiau štampuoja ginkluotę. Kokybės klausimas – kitas, bet labiau probleminis ir nerimą keliantis momentas yra tai, kad karinė pramonė tampa rimtu ekonominiu varikliu pačiai Rusijai. Ji kuria darbo vietas, vadinasi, populiacija, nors ir sukandusi dantis, ir liūdinti mūšio lauke praradusi artimuosius, bet tuo pačiu ji į skurdą ir bankrotą visai nenukrito, nes yra iš kur gauti atlyginimą ir socialinės gerovės dalykus“, – teigė pašnekovas.
Jo vertinimu, nors tam tikrų veiksmų imasi ir Europa, vis dėlto trūkumų tikrai yra.
„Tarsi ta ginklų pramonė įsisiūbuoja, bet, kita vertus, Europos Sąjunga savo pažado turėti amunicijos kiekį, kurį žadėjo metų pradžioje, negali duoti Ukrainai, nes tiek nepagamino. Vadinasi, gamyklos neįsibėgėjo. Ar tai trūksta darbo jėgos, ar trūksta resursų, ar pasitikėjimo iš verslo politikų atžvilgiu, kad mes pastatysime gamyklą, o jūs mums užsakymų neduosite po 2 metų ir mes išeisime į gryną nuostolį. Taigi, sakykime taip – Rusija labiau įsibėgėjo. Jie dabar tikrai gyvena karinės ekonomikos kontekste“, – kalbėjo D. Šlekys.
Taigi, pasak pašnekovo, nors ministro pastabos iš dalies ir yra teisingos, vis dėlto, svarbu suprasti, kad tai – jokia naujiena.
„Mes ir Lietuvoje, ir užsienio partneriai analitikai apie tai šnekėjo jau nuo metų pradžios“, – paaiškino jis.
Be to, G. Landsbergio žodžiuose D. Šlekys teigė išgirdęs ir tam tikrų gąsdinančių momentų.
„Aš suprantu, kad NATO yra biurokratinė struktūra, su savo inercijomis ir visais kitais dalykais, bet aš, kaip klausytojas, išgirdau iš vieno svarbiausių Lietuvos politikų ir pareigūnų viešą abejonę, dvejonę dėl NATO stiprumo bei įsipareigojimų. Gali būti, kad čia aš taip išgirdau ir gal per daug aš esu įsijautęs į karo studijas, į saugumo analizes ir jau girdžiu tai, ką noriu girdėti ar matau tai, ką noriu matyti. Aš nežinau, kaip tai išgirdo eilinis Lietuvos klausytojas ar skaitytojas, bet aš išgirdau dvejonę NATO, kas dar labiau neramina, nes tada tu pradedi sėti paniką ir taip eilinio lietuvio“, – svarstė jis.
Pašnekovo teigimu, žmonių sąmoningumą būtų galima suaktyvinti ir kitais būdais.
„Čia yra slidi riba ir čia turbūt psichologai geriau galėtų pasakyti tokius dalykus, bet, jeigu intencija buvo didinti žmonių aktyvumą, solidarumą – klausimas, ar neišvirto tai labiau į tai, kad jis padidino isteriją ir paniką? Tai yra labai slidžios ribos tarp to, kad žmogus būtų budresnis ir kad jis jau įkrito į panikos režimą“, – teigė D. Šlekys.
Visą reportažą rasite Žinių radijo portale:
