Iš derybų – bent menka viltis?
Pokalbio pradžioje jis įvertino praėjusias derybas ir sako, kad gerai, jog vyksta bent kažkokios derybos, nes tai suteikia mažą viltį.
„Tos derybos yra priverstinės. Aš galvoju, kad nei Ukrainos pusė, nei rusai nesitiki, kad tomis derybomis pavyks kažką išspręsti, ypač ukrainiečiai žiūri skeptiškai į tas derybas, nes reikalavimai iš Rusijos yra tokie kategoriški: kad pasiduotų, kad nutrauktų pasipriešinimą, paskelbtų, kad Ukraina bus neutrali valstybė ir panašūs dalykai. Tokie dalykai nepriimtini Ukrainai, kuri iš visų jėgų gina savo tėvynę nuo Rusijos agresijos, bet bent jau, kad būtų atsižvelgiama į paskutinį pasiūymą, kurį pateikė Ukraina, konkrečiai Zelenskis, kad bent tuo metu, kai vyksta derybos ar ruošiamasi joms, būtų nutrauktas karas, karo veiksmai, nustotų šaudyti, bet to nedaroma.
Įdomus faktas, kad kai vyko pirmosios derybos, šaudymas dar labiau suintensyvėjo, nežinia, ar ką nors duos, bet derėtis vis tiek reikia. Galbūt yra maža viltis. Bet man atrodo, kad čia dabar reikėtų, kad įsikištų didžiosios pasaulio valstybės, visų pirma, Jungtinės Amerikos Valstijos, kad jos užmegztų kontaktų su Kremliumi ir kažką darytų, nes Bidenas tik reiškia užuojautą, sako, kad gerbia Ukrainą, kad mes vieningi visi, bet to neužtenka, nes jau yra septinta karo diena ir ukrainiečiams jau trūksta ginklų“, – sako V. Plečkaitis.
Galimi agresoriaus planai
Jis taip pat pakomentavo pasirodžiusią informaciją, kad neva specialus planas gali laukti ir buvusio Ukrainos prezidento Janukovyčiaus.
„Gali būti vienas iš scenarijų (kad Rusija norėtų grąžinti jį į Ukrainą). Rusijos tikslas nuversti dabartinę demokratiškai išrinktą valdžią. Faktas, jie ieško marionečių, o jie laiko, kad Janukovyčius buvo neteisėtai, Rusijos požiūriu, nušalintas revoliucijos keliu ir vienas iš scenarijų, kad jis gali būti grąžinamas vėl į Ukrainą, bet sunku pasakyti, kas yra Putino galvoje ir ką jis darys: ar jis pasirengęs suskaldyti Ukrainą į atskiras dalis, nes Vakarų Ukrainos miestai kol kas nepuolami, ar jis nori pavergti visą Ukrainą – sunku pasakyti, bet ukrainiečiai kol galės, tol priešinsis, pasisakys už Ukrainos vientisumą, o ne už dalybas“, – sako jis.
Žiniaskaidoje pasirodė ir galimi Lukašenkos planai dėl Ukrainos suskaldymo, tačiau tai, anot pašnekovo, tik priedanga.
„Tokie visokie pasiūlymai, gandai, scenarijai jie nebūtinai tokie ir bus, bet kad paleistų daugiau dūmų ir pridengtų tikruosius tikslus, tai gali būti padaryta. Žinoma, ne Lukašenka sprendžia, jis yra marionetė, bet jis kartu su Putinu vykdo agresiją, nors tiesiogiai Baltarusija tame nedalyvauja, bet panaudoja savo teritoriją, iš ten skrenda naikintuvai ir kita karinė technika. Nemanyčiau, kad tai, ką sako Lukašenka, taip būtinai gali būti, bet toks gąsdinimas Ukrainos padalinimas ir buvo ilgą laiką Putino galvoje, nes jis apie tai rašė, kalbėjo, visa propagandinė mašina taip elgėsi, nuteikė, kad Ukraina nebuvo niekada tokia valstybė, kad ji sukurta Lenino ir panašiai. Taigi aš manau, kad čia yra vienas iš galimų scenarijų, bet jis toks labiau dūminis, kuriam nelemta išsipildyti“, – tikina pašnekovas.
Įvertino Kinijos poziciją
Paklausus, ar gali būti, kad ir Kinija gali nusisukti nuo Rusijos, buvęs Lietuvos ambasadorius tikino, kad Kinijos pozicija kol kas visai nėra aiški.
„Dar sunku pasakyti, koks Kinijos vaidmuo čia. Bet nuo balsavimo, ar nori pasmerkti Rusiją, jie susilaikė – jie nei parėmė, nei buvo prieš, bet jeigu žvelgiant truputį atgal į Rusijos ir Kinijos santykius, tai jie nebuvo visada geri, net buvo kariaujama septintame praeito amžiaus dešimtmetyje dėl tam tikrų teritorijų, todėl Kinija užima atsargią poziciją ir ji žiūrės, kaip kryps įvykiai ateityje.
Ji nebus Rusijos sąjungininkė, bet gali pasinaudoti Rusijos silpnumu arba žiūrėti savų interesų bandydami žaisti savus žaidimus, nes jie jaučia, kad jos galybė pakankamai didelė, kad galėtų lenktyniauti ir su Rusija, ir su JAV, taigi Kinijos vaidmuo kol kas nėra aiškus“, – svarsto jis.
Turi pasiūlymą buvusiems šalies prezidentams
Karo kontekste ne kartą jau pasisakė ir buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Iš dalies galima sutikti, kad reikia priešintis agresijai, bet Grybauskaitė, kaip buvusi prezidentė, galėtų kreiptis į JAV prezidentą, kuris laikosi kitokios nuomonės. Viskas yra JAV prezidento rankose, o Amerikos prezidentas Bidenas pasakė, kad jie bus prieš, kad amerikiečių kariai kariautų su rusų kariais, iš esmės jie atsisako ginti ginklu Ukrainą“, – sako pašnekovas.
Anot jo, daugiau galėtų veikti ir prezidentas Gitanas Nausėda, nes vis tik jis eina prezidento pareigas šiuo metu.
„Ko gero, galbūt ponas Nausėda daugiau galėtų padaryti. Jis vis tik einantis pareigas prezidentas, bet galbūt reikėtų ne vienam prezidentui, galbūt koaliciją sukurti, o ne po vieną veikti. Gali ir visi prezidentai po tokių kreipimusi pasirašyti, tame tarpe ir prezidentas Adamkus, kuris nuo seno turėjo ryšių JAV ir kiti prezidentai buvę, kurie dar gali, taip pat ir Grybauskaitė gali, galima užmegzti kontaktus su kolegomis Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje“, – sako V. Plečkaitis.