Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys Balevičius Delfi TV laidoje „Delfi diena“ sako, kad galimybių paso reikia atsisakyti iškart, o ne etapais.
„Turbūt būtų galima šnekėti apie galimybių paso naudojimą uždarose erdvėse, kaip pavyzdžiui, yra reikalavimas respiratorių užsidėti einant į renginius, arba reikalavimas, kad būtų respiratorius ir trys dozės galimybių pasui, bet vėlgi turint omenyje, kad dabartinės vakcinos vis dėlto nesuteikia tinkamos apsaugos nuo susirgimo omikron, tikriausiai, kad to galimybių paso yra toks siauras taikymas: jis neatlieptų realijų, to, kad galima atsisakyti, pakeisti epidemijos valdymo strategiją, kur būtų koncentruojamasi ne į žmones, kurie potencialiai gali platinti virusą, o tiesiog į žmones, kai tikrai žinome, kad jie serga, tai reiškia tie, kurie turi teigiamą testą.
O tie, kurie yra potencialiai sergantys – tiesiog reziumuoti, kad visi gali potencialiai platinti, tiesiog šitas populiacinis platinimas, kai žmogus potencialiai serga – jis valdomas kitomis priemonėmis. Žiūrint iš to požiūrio, dalinis galimybių paso atsisakymas neturi prasmės, galima atsisakyti iš karto viso“, – sako mokslininkas.
Mokslininkas: neturime mokslinių tyrimų, kurie pasakytų, kad penkios dienos yra pakankamai
Taip pat pasigirdo siūlymų trumpinti izoliacijos laiką. Laidoje paklausta, ar saviizoliacijos laiką trumpinti iki penkių dienų yra saugu.
„Reikėtų remtis moksliniais tyrimais, kurie pasako, kiek žmogus, sergantis besimptome forma gali platinti virusą, kiek dienų jis serga, nes ta izoliacija būtent remiasi, kiek žmogus gali platinti virusą nuo užsikrėtimo pradžios. Deja, mes neturime mokslinių tyrimų, kurie pasakytų, kad penkios dienos yra pakankamai.
Tas penkių dienų nustatymas buvo paskelbtas Amerikoje ir buvo smarkiai kritikuojamas būtent dėl mokslinių tyrimų ir įrodymų trūkumo, nes realiai yra argumentuojama, kad turi būti teisingai galbūt keturiolika dienų, nes moksliniai tyrimai rodo, kad per keturiolika dienų yra saugu paleisti žmogų iš izoliacijos, o ne penkios ar dešimt. Tas penkių dienų nustatymas buvo labiau skirtas susitvakyti su problemomis darbuotojų trūkume.
Reikia atskirti tas priemones, kurias, pavyzdžiui, turime dėl medicinos darbuotojų trūkumo, nes tada galime rizikuoti su besimptomiais arba padidinti kitas priemones, nes tai yra ekstra situacija, bet taikyti plačiai populiacijai tuos dalykus, kurie iš tikrųjų reikalingi tik siauruose atvejuose, sakyčiau negalima, nes turime sergančius žmones, ir jeigu žinome, kad jie serga, tai yra gydymas – aš nesu medikas, bet tai yra elementarus dalykas“, – sako mokslininkas.
Pašnekovas pabrėžia, kad net ir prieš pandemiją gripu sergantis žmogus, vos tik pasijutęs kiek geriau, neidavo į darbą, o šiuo atveju omikronas yra pavojingesnė liga.
„Paleisti žmogų, kai žinome, kad jis tikrai yra užsikrėtęs, tai žinote, vienas dalykas, kai tu negali nustatyti, įvertinti, ar žmogus gali platinti virusą, bet kitas dalykas, kai mes žinome, kad jis gali platinti virusą. Čia yra du fenomenaliai skirtingi avejai. Tai, kad pandemija nusibodo, neturėtų eiti prieš tuos dalykus, kurie buvo prieš pandemiją“, – sako mokslininkas.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybių paso atsisakymo, privalomojo testavimo pokyčių.
Apie tai, kad Ministrų kabinetas turėtų panaikinti galimybių pasą, praėjusią savaitę pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Šiam sprendimui pirmadienį pritarė ir Vyriausybės nepriklausomų ekspertų taryba.
Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Dėl omikron atmainos fiksuojant susirgimus ir tarp paskiepytųjų, o ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu imta abejoti reikalingumu ir toliau Lietuvoje naudoti galimybių pasą.
Trečiadienį Vyriausybė taip pat planuoja keisti nutarimą, reglamentuojantį privalomą testavimąsi dėl COVID-19 tam tikrų profesijų atstovams.
Sveikatos apsaugos ministerija sausio viduryje Vyriausybei siūlė nustatyti, kad testuotis dėl COVID-19 būtų privaloma tik sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams. Tačiau tuomet šis klausimas atidėtas.
Šiuo metu tą taip pat privaloma daryti švietimo paslaugas teikiantiems, vaistinių, viešojo maitinimo, viešojo transporto, gamybos, viešojo maitinimo ir kitų sektorių darbuotojams.
Vos per dvi savaites – COVID-19 protrūkių šuolis
Lietuvoje išaugus sergamumui COVID-19, didėja ir nustatomų protrūkių skaičiai, taip pat daugėja izoliacijoje esančių asmenų. NVSC primena, kad izoliuotis privalo ne tik COVID-19 susirgę asmenys, bet ir kartu su jais gyvenantys asmenys bei asmenys, atvykę iš užsienio šalių, priskirtų raudonai ir pilkai zonai.
Lietuvoje didėjant sergamumo COVID-19 skaičiams, tebefiksuojami protrūkiai įvairiose srityse – ugdymo, gydymo, socialinės globos, gamybos, prekybos, paslaugų ir kitose. Bendras protrūkių skaičius per pastarąją savaitę išaugo dvigubai, pirmadienio duomenimis, jis viršijo 1700, skelbia NVSC.
Ugdymo įstaigose užfiksuoti 1534 protrūkiai, tai yra beveik tris kartus daugiau nei praėjusios savaitės pradžioje. Didžioji dalis (88 proc.) jų užfiksuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 11 proc. visų protrūkių. Aukštojo mokslo įstaigose protrūkių neužfiksuota, profesinio ugdymo įstaigose – 3 protrūkiai. Daugiausiai protrūkių užfiksuota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad dauguma protrūkių (96 proc.) yra neskaitlingi, t. y. atvejų skaičius juose neviršija 10.
Tokį didelį protrūkių skaičių ugdymo įstaigose NVSC epidemiologai sieja su padidėjusiu sergamumu ir aktyviu mokinių testavimu ugdymo įstaigose.
Protrūkių skaičiai kitose veiklos srityse (gydymo, socialinės globos, gamybos, paslaugų, prekybos ir kt.) svyruoja nežymiai. Tarp sričių, kuriose protrūkių skaičius išliko nepakitęs, paminėtinos prekybos, gamybos įmonės. Mažesnis protrūkių skaičius, lyginant su ankstesne savaite, užfiksuotas maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto srityse.
Protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
Šiuo metu izoliuotis dėl COVID-19 privalo asmenys, kuriems liga patvirtinta laboratoriniais tyrimais (PGR arba antigeno testu, atliktu laboratorijoje), taip pat kartu su jais gyvenantys asmenys.
Trečia grupė žmonių, kuriems taikoma privaloma izoliacija – keliautojai, t. y. asmenys, atvykę iš užsienio šalių, paveiktų šalių sąraše įtrauktų į raudoną, pilką zoną.
Kartu su COVID-19 sergančiuoju gyvenantys asmenys vadinami sąlytį turėjusiais asmenimis ir jiems privaloma izoliuotis 7 dienas nuo tos dienos, kai susirgusiajam patvirtintas teigiamas PGR tyrimo ar antigeno testo, atlikto laboratorijoje, rezultatas. Išimtis taikoma tiems, kurie persirgo COVID-19 ir nuo teigiamo PGR tyrimo ar antigeno testo, atlikto laboratorijoje rezultato praėjo ne daugiau kaip 90 dienų.
Atvykusiems iš užsienio asmenims izoliacija taip pat trunka 7 dienas (paskiepytiems ir 180 dienų laikotarpiu persirgusiems asmenims izoliuotis nereikia).
Susirgusiems asmenims izoliaciją paskiria gydytojas, todėl gavus teigiamą PGR tyrimo ar antigeno testo, atlikto laboratorijoje rezultatą, būtina kreiptis į savo gydymo įstaigą.
Sergantys asmenys namuose turi izoliuotis nuo nesergančių šeimos narių (išskyrus, kai reikia slaugyti sergantį vaiką) – nesilankyti bendrose erdvėse, jeigu tai būtina, bendrauti dėvint medicininę kaukę ar respiratorių, išlaikant ne mažesnį nei 2 metrų atstumą ir kuo trumpiau.
Izoliacijos metu tiek sergantys, tiek su jais kartu gyvenantys asmenys, tiek iš užsienio atvykę asmenys privalo nepalikti izoliavimo vietos, pabrėžiama NVSC pranešime. Visgi yra nustatyta keletas aplinkybių, dėl kurių izoliacijos metu galima išeiti iš izoliacijos vietos. Sergantiems asmenims yra nustatyti du atvejai, kada galima palikti izoliacijos vietą: kai reikia nuvykti į gydymo įstaigą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; iš anksto užsiregistravus nuvykti ar nuvežti kartu besiizoliuojantį savimi negalintį pasirūpinti asmenį į mobilųjį atlikti tyrimą.
Tuo tarpu sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims bei asmenims, atvykusiems iš užsienio, aplinkybių, dėl kurių galima palikti izoliacijos vietą, sąrašas yra ilgesnis ir apima nuvykimą į gydymo įstaigą ar mobilųjį punktą, artimo žmogaus laidotuvių organizavimą, galimybę nuvežti savimi negalintį pasirūpinti asmenį į gydymo įstaigą ar mobilųjį punktą ir kitas aplinkybes.