Be skanių patiekalų sunku įsivaizduoti atostogas. Kiekvienas, kuris bent kartą yra apsilankęs Palangoje vasarą, puikiai žino, kad buvo laikas, kai pajūryje vietoje jūros ošimo galėjai girdėti prekiautojų čeburekais šūksnius.
Tiesa, paskutinėmis vasaromis tokių pardavėjų gerokai sumažėjo. Gali būti, kad taip yra dėl padažnėjusių inspektorių reidų ir patikrinimų, kurie gana dažnai baigdavosi įspėjimais arba baudomis, o žmonės, prekiaujantys maistu paplūdimyje, dažniausiai neturėdavo leidimų, reikiamų tam, kad galėtų legaliai prekiauti.
Laidoje „DELFI diena“ Palangos maisto ir veterinarijos valdybos viršininkės, inspektorės Virginijos Grigalauskienės pasiteiravus, kur ir kada iš Palangos dingo čeburekai ir šaltas alus, moteris neskubėjo būti tokia skeptiška ir tikino, kad šie kai kurių taip mylimi Palangos „atributai“ niekur nedingo, bet jų pasiūla vis tik yra kiek sumažėjusi.
„Negaliu pasakyti, kad tai buvo nehigieniška ir negaliu pasakyti, kad jų nebėra. Šiaip mūsų Maisto ir veterinarijos tarnyba nėra išdavusi nei vieno leidimo šiai prekybai. Mes tiesiog labai suprantame ir palaikome smulkųjį verslą. Pavasarį raginome čeburekų gamintojus legalizuoti savo veiklą“, – tikino viršininkė.
Specialistė tikina, kad kiekvienam pardavėjui reikia atitikti reikalavimus, kad jie galėtų prekiauti legaliai. Anot moters, tie reikalavimai tikrai nėra dideli. Vienas iš jų – čeburekai vartotoją turi pasiekti ne ilgiau kaip po 3 valandų. Dieną, kai geras oras, daugeliui tai turbūt nėra sunki užduotis, tačiau būna ir nesėkmingų dienų, kai pirkėjai nenori leisti pinigų paplūdimyje.
„Leidimas nekainuoja, tiesiog yra registruojama veikla, tik reikia atitikti tokius minimalius reikalavimus.Jums reikėtų pasitikrinti sveikatą, pasitikrinti higienos žinių kursą, reikia tam tikrų įrengimų, taip pat svarbu užtikrinti, kad tas čeburekas vartotoją pasiektų ne ilgiau kaip po 3 valandų. Asmens higiena, vienkartinės pirštinytės – labai svarbu. Tikrai nedideli reikalavimai“, – DELFI žurnalistams sakė moteris.
Anot jos, reidai vykdomi bendradarbiausjant su įvairiomis institucijomis.
„Reidus mes vykdome kartu su kitomis tarnybomis, pavyzdžiui, su Valstybine mokesčių inspekcija, Palangos savivaldybės viešosios tvarkos skyriumi, policijos pareigūnais, kai yra įtariama nelegali veikla. Mūsų tarnyba dažniausiai atlieka planinius patikrinimus, kurių labai padaugėja vasaros sezono metu, nes dauguma įmonių čia veikia tik vasarą, taip pat – nauji subjektai, kurių kiekvienais metais vis atsiranda, šiais metais registravome naujas 23 veiklas. Tos veiklos registruojamos labai paprastai, be papildomų mokesčių, kai norima užsiimti tik prekybą ir nėra pavojaus žmonių sveikatai“, – pabrėžė V.Grigalauskienė.
Ji taip pat sakė, kad čeburekų pardavėjai toli gražu ne vieninteliai, kurių veiklą ypač reguliuoja ir tikrina tarnybos.
„Vieni pareigūnai vyksta į reidus ir jiems reikalingos mūsų tarnybos žinios. Taip pat būna vartotojų skundai, pavyzdžiui, nelegali veikla, mes pasikviečiame pareigūnus kartu sudalyvauti. Kartais net ir tuos pačius čeburekų pardavėjus sulaiko patys gelbėtojai. Kita veiklos sritis – rūkytų žuvų prekyba iš valčių paplūdimiuose. Tokia veikla vyksta, tik noriu pasidžiaugti, kad užfiksavome vieną tokį atvejį, kai jaunuoliai, kurie nusprendė prekiauti ir mes juos patikrinome, įvykdė visus reikalavimus. Jie pasitikrino sveikatą, turėjo visas žinias ir mes jiems leidome vykdyti tą veiklą legaliai“, – sakė inspektorė.
Anot jos, skundų pasitaiko įvairių, tiesa, labiausiai nesuprantami jai yra nepagrįsti ar net melagingi skundai, kuriuos pateikia patys vartotojai.
„Skundų turime įvairių. Pasitaiko ir kavinėms bei restoranams, kuriose žmonės tikisi rasti kažkokią ypatingą prabangą. Taip pat pasitaiko ir piktybinių skundų, nepagrįstų“, – kalbėjo inspektorė.
Paklausus, kaip atskirti, kuriose vietose maistas yra netinkamas, specialistė pabrėžė, kaip vertinamos kavinės.
„Jeigu kalbame apie kavinių ir restoranų veiklą, tai jie yra vertinami puodeliais. Puodeliai yra prisegami ant durų. Jeigu yra penki puodeliai, tai jų veikla įvertinama aukščiausiu balu. Tie vertinimai vyksta nežinant subjektui, pagal tam tikrus klausimynus, mes įvertiname ir suteikiame tuos puodelius“, – pasakojo moteris.
„Vartotojai dažniausiai skundžiasi kažkokiu nekokybišku maistu, blogu kvapu, o mes atvykę žiūrime, kada įsigytas produktas, ar jis nėra sugedęs, tada sprendžiame, ar tas skundas pasitvirtino, ar ta įmonė tvarkingai vykdo veiklą“, – taip pat sakė ji.
Moteris sako, kad net ir šiomis dienomis vis dar yra verslininkų, kurie nelabai atsakingai žiūri į savo darbą ir galvoja, kad kaip nors prasmuks.
„Vieni verlininkai galvoja, kad jie kažkaip prasmuks, kita dalis yra tie, kurie stengiasi, bet per karštas dienas jie nespėja ir negali tinkamai prižiūrėti tvarkos. Manau, kad specialiai niekas nedaro blogo, bet kartais trūksta žinių, pavyzdžiui, vasarą atvažiuoja dirbti jaunimas, kuris nežino, kaip elgtis“, – kalbėjo inspektorė.
Nors didžiausi žmonių srautai kiekvieną vasarą Palangoje fiksuojami Basanavičiaus gatvėje, specialistė tikina, kad užtikrinti, jog visose maitinimosi įstaigose maistas ir jo tiekimas yra kokybiškas – sunku.
„Visi restoranai ir kavinės, kurie vykdo veiklą, jie turi leidimus, bet, žinoma, už visą veiklą atsakingi maisto tvarkytojai. Prie kiekvieno mes negalime stovėti“, – kalbėjo moteris.