Diskutavo apie mirties bausmę
I. Strazdauskaitė amžinojo poilsio išlydėta trečiadienį. Į Mišias Plungės bažnyčioje iš laidojimo namų katafalką, kuris vežė urną su I. Strazdauskaitės palaikais, bei jį lydinčią automobilių koloną atlydėjo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai budėjo ir prie bažnyčios, kur reguliavo transporto srautus.
Daugybė žmonių prie bažnyčios laukė likus maždaug pusvalandžiui iki Mišių. Minioje buvo ir jaunų, ir pagyvenusių žmonių, kuriuos visus sukrėtė ši tragedija.
„Įtariamų žudikų artimieji galėtų atvykti atsiprašyti Ievos tėvų, bet, matyt, gėda. Nesuprantu, kaip tokiems išgamoms Dievas leidžia šia žeme vaikščioti. Šitaip nuskriausti jauną mergaitę. Baisu. Pats turiu dukrą, kuri važinėja brangia mašina, tai dabar labai baisu, kad ir jai ko nors neatsitiktų“, – savo emocijų neslėpė prie bažnyčios pakalbintas pusamžis vyras.
Daugelis susirinkusiųjų diskutavo, jog pats laikas grąžinti mirties bausmę, nes kalėjimas tokių žmonių, kokie yra įtariamieji I. Strazdauskaitės nužudymu, neišauklės.
Į merginos laidotuvės susirinko tiek žmonių, kad jie vos tilpo Plungės bažnyčioje. Ji buvo sausakimša – žmonės stovėjo, nes neužteko sėdimų vietų.
Prilygino šventajai, suvienijusiai tautą
Sukrėsti ir sujaudinti žmonės vos tramdė ašaras, kai klausėsi kunigo pamokslo. Jis užuojautą dėl Ievos mirties pareiškė ne tik jos tėvams, seseriai, jos gyvenimo draugui.
„Užuojauta visai Lietuvai dėl Ievutės mirties, užuojauta, kad mes tokie esame. Šis laikotarpis – ilgiau nei savaitė buvo visos tautos rekolekcija. Tai laikotarpis, kai kiekvienas galime pažvelgti į savo vidų, paklausti, kas aš toks, kur einu, kur vedu tautą. Šiandien, kai žiūriu į bažnyčioje esančių šventųjų paveikslus, taip ir norisi pasakyti: ar šiandien Ievutė mums yra ne šventoji? Ta šventoji, kuri traukia mus prie Dievo, prie meilės, prie nuoširdumo. Ar ne šito mums reikia šiandien kiekvienam asmeniškai ir visai tautai. Ievutė yra šviesoje ir ji gali džiaugtis, kad suvienijo visą tautą – nuo mažo iki seno“, – kalbėjo kunigas.
Jis prisipažino, jog kalbėti yra ypač sunku. „Bet Viešpats Dievas suteikia viltį ir ji ateina stebuklingai – per pačius mažiausius dalykus. Didžiausias stebuklas yra vaiko gimimas. Tas, kuris prižiūri, kad tas daigelis augtų, kad džiaugtųsi gyvenimu, kad neštų laimę kitiems, kad išaugtų į didžiausią sodą, taip pat padaro stebuklą. Ievos tėveliai tai padarė. Jie parodė, kiek daug gali vienas žmogus, kiek daug reiškia meilė. Dievas ir gyvena ten, kur yra meilė. Svarbiausia yra leisti Dievui įeiti“, – I. Strazdauskaitės tėvų ir kitų artimųjų skausmą savo kalbomis bent šiek tiek numalšinti bandė dvasininkas.
Tėtis visų paprašė melstis
Jis perdavė ir Ievos tėčio prašymą. „Šiandien Ievos tėtis sakė, kad nori, jog žmonės melstųsi už Ievą. Melstųsi nuoširdžiai, be jokių reklamų. Visiems šiandien norisi maldos, vienybės, meilės. Išties mums visiems reikia tos šviesos, tos meilės, kad gyventume ir kurtume gražią ateitį. Ir tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų“, – kalbėjo kunigas.
Todėl jis ragino neuždaryti durų tyriems jausmams, tikėjimui, nes tai kuria stebuklus. „O kad visa tauta nuolat būtų tokia vieninga, didinga kaip šiandien. Kokie galingi tada būtume savo dvasia, savo vidumi“, – teigė kunigas.
Kalbėdamas apie tai, kaip Ieva sugebėjo suvienyti tautą, jis pabrėžė, jog net nė vieno vyskupo laidotuvėse, kuriose kunigas yra pats dalyvavęs, nėra matęs, kad žmonės taip melstųsi „Mūsų laisvoje Lietuvoje turbūt nė už vieną mirusįjį tiek daug ir taip nuoširdžiai nesimelsta kaip už Ievutę. Šiandien tauta yra vieninga. Melskimės, kaip prašė Ievutės tėtis, kad tik atsiverstume į tikrąjį tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu“, – linkėjo kunigas.
Velionės I. Strazdauskaitės palaikai palaidoti greta Plungės esančiose Jovaišiškių kapinėse.