„Gal atsakymo reikėtų ieškoti nemalonioje statistikoje – 2014 m. Prancūzijoje atliktų tyrimų duomenimis, 70 proc. sekso pirkėjų buvo vedę vyrai“, – svarstė specialistė.
Jei tikrai norime mažinti sekso industrijos apsukas, K. Mišinienės įsitikinimu, turime atsigręžti į klientus, kurie suteneriams, „stogams“, nuomojamų kambarių savininkams ir kt. suneša pinigus. „Atsigręžti į sekso paslaugų teikėjus gyvybiškai būtina. Tačiau Seimas nutarė kitaip – nepritarė siūlymui nebepersekioti sekso paslaugas teikiančių asmenų,” – apmaudu visuomenininkei.
Pasak DELFI pašnekovės, konservatorių partijos atstovai, susilaikydami balsavime dėl prostitučių nebaudimo, sužlugdė šį siūlymą.
„Pagrindinis jų argumentas, kad prostitucija – grėsmė šeimai, didelė dalis prostitučių niekieno neverčiamos parsidavinėja, taigi jas reikia bausti. Aišku, kad prostitucija yra blogis, tačiau ką mes pasiekėme metų metus persekiodami moteris? Jos – beje, ir jų vaikai – yra tiesiog „įmūryti“ socialiniame užribyje. Dauguma jų turi tūkstančius eurų siekiančias skolas antstoliams, taigi, legalaus darbo niekada nesiims“, – akcentavo K. Mišinienė.
Ji pati nemato jokios prasmės bausti asmenų, kurie dėl neišspręstų socialinių, psichologinių, finansinių problemų patenka į prostituciją.
Priemonę „Plaštakės“ prilygino patyčioms
Carito atstovė galėtų suprasti norą žūt būt nubausti „pasileidėles“, jei valstybė siūlytų konkrečias išėjimo iš prostitucijos programas, kur ir išsilavinimą, profesiją būtų galima įgyti, gydytis nuo priklausomybių, gauti būstą, apsaugą liudijant prieš sutenerius ir t. t. Tačiau šiandien vietoje viso to – protokolas, jei pareigūnas nenuspręs kitaip.
K. Mišinienė stebėjosi, kad seimūnai, kurių rankose, galima sakyti, kitų žmonių gyvenimai, apie prekybos žmonėmis aukas pasisakinėjo atsainiai ir demagogiškai: „Ponia Aurelija emocingai siūlė negerbti tokių moterų, juk jos ir taip be jokios savigarbos, p. Kęstutis, remdamasis matytomis TV šou laidomis, kvietė pasiūlymą kriminalizuoti, garbaus amžiaus p. Vida Marija staiga susirūpino vyrų teisėmis“.
Iš 141 Seimo nario balsavime dalyvavo 65. Mažiau kaip pusė, todėl Caritas atstovė buvo dėkinga nedidelei grupei politikų, kurie drąsiai kalbėjo apie atjautą, humanistinius principus, profesionalią pagalbą.
„Plaštakės“ priemonė, vykdoma šalies komisariatuose – tai patyčios, ir tiek. Siūlyčiau „Tranų“ operaciją, gal būtų veiksmingesnė“, – ironizavo ji.
Visuomenininkę nustebino, kad net Seimo nariai solidarizavosi su pareigūnais, „kurie nesugeba taikyti LR ATP kodekso 182-1 straipsnio“, ir jokiai valstybės institucijai tai metų metais nekliūva: „Balsavimo Seime metu p. Aurelija tiesiai rėžė – „tai ką, gal pareigūnui su žvake stovėti?“
Sekso pirkėjai ieško berniukų
Parsidavinėja ne tik moterys. Kaip pabrėžė K. Mišinienė, sekso pirkėjai ieško ir berniukų, vyrų. „Mano darbo praktikoje visi įtraukti į prostituciją paaugliai buvo iš globos įstaigų, ne vienas jų vėliau dingo užsienyje. Ši grupė taip pat yra didelėje atskirtyje, tačiau pasiekti ją ir pasiūlyti pagalbą visuomeninė organizacija praktiškai neturi galimybių“, - pripažino Catito atstovė.
Vienas iš klausimų, kuris kyla kalbant apie prekybą žmonėmis, ar prostitučių nebaudimas yra prostitucijos legalizavimas
Kaip pastebi K. Mišinienė, kažkodėl kalbant apie prostitucijos situaciją Lietuvoje, net teisinį išsilavinimą turintys žmonės mąsto tik dviem lygmenimis – arba bausti, arba legalizuoti.
„Tačiau nebaudimas tikrai nėra legalizavimas – pastarasis turi visai kitokią strategiją ir tikslą. Užtenka palyginti situaciją šalyse, kur šie procesai vyksta. Šiandien Švedijoje, kur asmenys prostitucijoje yra nebaudžiami, jų yra 60 kartus mažiau negu Vokietijoje, kuri 2002 m. Žaliųjų politinės partijos iniciatyva legalizavo prostituciją kartu su visa viešnamių ir sąvadavimo industrija“, – lygino specialistė.
O štai prostitucijos legalizavimo šalininkams K. Mišinienė siūlytų labiau pasidomėti situacija šalyse, kurios tai padariusios.
„Be abejo, šioje situacijoje garantuotai išlošia pirkėjas – jo perkami kūnai patikrinti, surinkti į vieną vietą, kad būtų lengviau prieinami, nelieka nuskriaustas ir suteneris – dabar jis garbingas viešnamio savininkas, plečiantis savo „verslą“.
O ką gauna prostitutė? Koks jos gėris laukia, pravėrus kambarėlio duris? Nuspręsti tai palieku skaitytojų fantazijai“, – sakė Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė.
Nubaudė 299 moteris ir 22 vyrus
DELFI primena, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 487 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo numatoma naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija, pateikė Seimo narės Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Pagrindinis motyvas, kad baudų skyrimas už vertimąsi prostitucija užkerta kelią kreiptis į policijos pareigūnus tapus smurto, seksualinės prievartos aukomis, be to, neproporcingai daug baudų skiriama prostitutėms, ir tik vienetams klientų, kurie perką seksą.
Lietuvoje vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju, bauda siekia nuo 144 iki 289 eurų, arba keičiama areštu iki 30 parų.
2014 m. už prostitucijos paslaugų teikimą buvo nubaustos 299 moterys, iš jų 179 – pakartotinai. Už prostitucijos paslaugų pirkimą arba teikimą bausti 22 vyrai.
2011 m. bendra skirtų baudų suma siekė 172 tūkst. litų, tačiau sumokėta vos 6 proc. – 11 tūkst. litų nuo visų skirtų baudų.