„Vilija Blinkevičiūte ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), elgiatės negarbingai. Interviu iškarpytas, mano sakiniai perdėlioti taip, kad atlieptų vien Jūsų politinį naratyvą. Vietose VISIŠKAI iškraipytos perteiktos mintys.
Dabar matau, jog sprendimas nedalyvauti Jūsų organizuojamoje diskusijoje apie sveikatos reformą buvo visiškai teisingas. Savo tikslų siekite asmeniniais argumentais, užuot į šviesų rytojų jojus ant svetimų.
Jeigu jau naudojate kažkieno kito mintis (ir dar drįstate jas iškraipyti), tai bent pažymėkite tą asmenį post'e, kad būtų galima operatyviai sureaguoti.
Prašau panaikinti šį įrašą, nes dabartinis performuluotas formatas neatitinka mano per LRT perteiktos minties“, – feisbuke rašė M. Gedminas.
Į situaciją sureagavo ir valdančiųjų konservatorių atstovas Mindaugas Lingė, kuris taip pat sukritikavo LSDP elgesį.
„Primityvus būdas kompromituoti vykdomas reformas pasitelkiant klastotes. Socialdemokratai demonstruoja, kad kai pristinga argumentų – galima juos suklastoti. Tai signalas, kad Lietuva prie socialdemokratų su faktais ir sąžine nesiskaitytų.
Iš kitos pusės – tai įrodymas, kad šios Vyriausybės vykdomos reformos teisingos ir reikalingos, jei oponavimui ir kritikai pasitelkiamos klastotės“, – vertino politikas.
Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius LSDP komunikaciją įvertino kaip apgailėtiną.
„Viešoji politika, tautos interesai ir valstybės gerbūvis vėl bloškiami atgal dešimtmečiais. Apgailėtina“, – feisbuke vertino jis.
„Čia žinote apie ką? Kai nežinai, nesupranti ir nematei. Išlenda jaunuolis (Vilijos Blinkevičiūtės supratimu) ir padeda tave „į pavėsį“. Vilija Blinkevičiūte, laikai pasikeitė, sovietmetis baigėsi, jauni žmonės kalbėti nebijo“, – feisbuke sureagavo ir konservatorius Linas Slušnys.
LSDP, kaip prašyta, įrašą pašalino ir atsiprašė.
„Atsiprašome už nesusipratimą. Tikrai neturėjome siekio iškraipyti jūsų argumentus. Manėme, kad pasirinkta iškarpa atitinka jūsų požiūrį. Įrašą pašalinome“, – po M. Gedmino įrašu pakomentavo LSDP.
LSDP Komunikacijos skyriaus specialistas Tadas Vinokuras tikino, jog partija socialiniame tinkle panaudojo Joniškio ligoninės vadovo interviu ištrauką tam, kad jo žodžiai būtų išgirsti kuo plačiau ir diskusija dėl reformos plėtotųsi.
„Trumpame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle, buvome panaudoję keletą trumpų Joniškio ligoninės vadovo citatų apie vykdomą sveikatos priežiūros tinklo reformą. Medikas interviu LRT televizijai gan kritiškai komentavo ministro Arūno Dulkio įgyvendinamas pertvarkas, lygino reformą su „dviašmeniu kalaviju“, minėjo, kad netinkamose rankose ji gali padaryti daug žalos. Taip pat užsiminė, kad Sveikatos apsaugos ministerija kai kuriuos pakeitimus stumia priverstinai. Būtent todėl mes ir pagarsinom viešai išsakytą Joniškio direktoriaus poziciją, kuri, mūsų vertinimu, yra aktuali. Taip pat pirmadienį surengėme viešą diskusiją, kurioje įvairių sričių sveikatos ekspertai antrino Joniškio ligoninės vadovo išsakytai nuomonei sveikatos įstaigų reformos atžvilgiu.
Ligoninės direktorius penktadienį kreipėsi į mus ir papašė vaizdo įrašą ištrinti – atsiprašę jo už netiksliai perteiktą poziciją, video išsyk ištrynėme. Pabrėžiame, kad neturėjome siekio iškreipti gydytojo išsakytą poziciją, atvirkščiai, siekėme, kad jo išsakyti žodžiai būtų išgirsti kuo plačiau ir diskusija dėl reformos plėtotųsi“, – Delfi komentavo T. Vinokuras.
Kaltina valdžią
Nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvos savivaldybės gali pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose turėtų būti suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
Sveikatos centrų įkūrimui suplanuotos investicijos: 122,5 mln. eurų – reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui, 30,2 mln. eurų – sveikatos centrų veiklos modelio diegimui (ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos).
Tačiau tiek savivaldybių, tiek medicinos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai nerimauja – trūksta ir bendradarbiavimo, ir aiškumo, kaip planuojami sveikatos centrai turi atrodyti.
Minėtus pokyčius intensyviai kritikuoja LSDP.
Rugpjūčio pradžioje LSDP dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai šaukti Seimo sveikatos reikalų (SRK) komiteto posėdį, taip pat kreipėsi į prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę, ragindami nedelsiant stabdyti sveikatos reformą.
Anot frakcijos Seime seniūnės Orintos Leiputės, gydymo įstaigų, iš kurių išėjo beveik 100 darbuotojų visoje Lietuvoje, krizę lėmė ne tik prasta centrinės valdžios komunikacija su medikais ir savivaldybėmis, bet ir dabartinės valdančiosios daugumos „užsispyrimas visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse“.