Pagal pasirašytą sutartį dirbdamos drauge partijos žada veikti lygiateisės partnerystės, proporcingumo, pagarbos partnerių vertybėms ir programinėms nuostatoms, atvirumo, dalijantis informacija apie valstybės reikalus principais.
Partneriai pareiškė sudarantys koalicinę Vyriausybę, kuri pateiks Seimui visų partnerių suderintą Vyriausybės programą.
"Partneriai tariasi dėl esminių valstybinės valdžios institucijų pertvarkymų. Partneriai nuolat tariasi dėl vidaus ir užsienio politikos veiksmų, koalicijos vardu skelbiamų pareiškimų", - rašoma koalicijos sutartyje.
Jie pasižadėjo Seime ir Vyriausybėje remti Vyriausybės programos nuostatas ir programai įgyvendinti parengtus teisės aktų projektus bei kitus iš anksto suderintus projektus. Dėl nesutartų projektų koalicijos partneriai teigia vienas kitam nėra įpareigoti.
"Vieno iš koalicijos partnerių susitarimas su trečiąja šalimi neįpareigoja kito partnerio, tačiau neturi pažeisti šios sutarties nurodyto pagarbos partnerio vertybėms ir programinėms nuostatoms principo", - tvirtinama dokumente.
Kilus nesutarimams dėl šios sutarties įgyvendinimo, partijų vadovai ar jų sudarytos specialios derinimo komisijos privalės pateikti siūlymus Koalicijos sutarties įgaliotų atstovų pasitarimui. Jis turi būti surengtas ne vėliau kaip per 15 dienų po koalicijos partnerio pranešimo, kad, jo manymu, sutarties straipsniai yra pažeisti.
A.Kubilius: reikia įsivaizduoti, kad sėdime ant bombos
Be sutarties keturių partijų lyderiai pasirašė ir susitarimą "Dėl krizės įveikimo plano bei tarpusavio pasitikėjimo, įgyvendinant krizės įveikimo planą".
„Drįstu tvirtinti labai paprastai, ne krizė yra baisu, baisu, kai valdžia nepripažįsta krizės ir neįgyvendina kokio nors krizės įveikimo plano. Ekonominis sunkmetis yra ne tik bėdos metas, (...) Airija prieš dvidešimt metų krizę išnaudojo tam, kad savo ekonomiką paverstų aukštųjų technologijų ekonomika. Mes darysime tą patį, lygiai taip pat bus su aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos reformomis, kurios iki šiol buvo atidėliojamos", - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė kandidatas į premjerus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius.
Jo teigimu, „bus sunku, bet būtų dar sunkiau, jei nieko nedarytume".
Anot jų, krizių įveikimo plano įgyvendinimo sėkmė priklauso ir nuo visuomenės, ir nuo pačių partnerių tarpusavio pasitikėjimo.
"Pabrėžiame, kad esminis plano tikslas - artimajame ir vidutinės trukmės laikotarpyje garantuoti valstybės finansų sistemos stabilumą. Esant ribotoms, apsunkintoms ir neprognozuojamoms galimybėms skolintis tarptautinėse rinkose, tai galima pasiekti tik radikaliai mažinant nacionalinio ir "Sodros" biudžeto deficitus 2009 metais", - rašoma susitarime.
Centro dešinės koalicijos teigimu, valstybės finansų stabilumas gali būti garantuotas tik vienu būdu - pasiekus krizės įveikimo plane numatytą 5,3 mlrd. litų finansinį efektą (sumažinant 2009 m. nacionalinio biudžeto deficitą, "Sodros" biudžeto deficitą ir papildant Stabilizavimo fondą).
"Bet kokiose diskusijose dėl krizės įveikimo plano įgyvendinimo ar plano korekcijų, bus remiamasi Finansų ministerijos makroekonominėmis prognozėmis ir tuo paremtomis biudžeto pajamų ir išlaidų prognozėmis. Šios prognozės nebus ginčijamos neapibrėžtais svarstymais", - sutarė partneriai.
Partijos taip pat įsipareigojo neatidėliotinai svarstyti esminių permainų planus įvairiose valstybės valdymo srityse.
"Jeigu šiose srityse pasiektas valstybės lėšų taupymo rezultatas būtų ženklus, koalicijos partneriai įsipareigoja neatidėliotinai svarstyti krizės įveikimo plano korekcijas, su sąlyga, kad tokios korekcijos nepažeistų bendro makroekonominio stabilumo sąlygų", - rašoma dokumente.
„Krizės perspektyvą galima būtų pavaizduoti metafora, tereikia įsivaizduoti, kad sėdime ant bombos su laikrodiniu mechanizmu, kuris jau yra paleistas. Kaip gerame trileryje krizės įveikimo planu mes bandome rasti tą laidelį, kurį nukirpus mechanizmas išsijungtų. Be abejo, tai rizikinga, bet dar blogiau būtų nieko nedaryti", - kalbėjo A. Kubilius.
Vienodi tarifai pagrindiniams mokesčiams
DELFI primena, kad krizės įveikimo plane numatyta suvienodinti trijų pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio (PVM) – tarifus. Jie turėtų būti 20 proc. Šiuo metu PVM yra 18 proc., GPM – 24 proc. įmonių pelno mokestis – 15 proc.
Dividendai bus apmokestinami tuo pačiu tarifu, kaip ir dabar - 15 proc.
Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus vienintelę - už šilumos energiją. Tačiau ji galios tik šį šildymo sezoną, o nuo kitų metų ji bus naikinama.
Planuojama sumažinti Prezidento, Seimo narių, Vyriausybės narių, Valstybės kontrolieriaus „į rankas" gaunamas pajamas vidutiniškai 15 proc., o valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių asignavimus darbo užmokestį vidutiniškai 12 proc., išskyrus pedagogų, darbo užmokestį.
Kitoms iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms, taip pat savivaldybėms skiriamas lėšas planuojama mažinti 15 proc.
Nuo kitų metų ketinama naikinti minimalaus darbo užmokesčio, socialinių išmokų ir nuobaudų indeksavimą pagal infliaciją.
„Vaiko pinigus" ketinama mokėti visiems vaikams iki 3 m., o vėliau juos skirti tik tiems, kurių šeimose vienam asmeniui tenka mažiau nei 1050 Lt pajamų per mėnesį.
2009-2010 m. „Sodros" įmokas į privačius pensijų fondus sumažinti nuo 5,5 proc. iki 3,5 proc.
Siekiama peržiūrėti verslo liudijimų išdavimo tvarką ir mokesčių dydžius, išskyrus verslo liudijimus amatininkams, naikinant verslo liudijimus, kurie iškraipo darbo rinką bei sukuria nevienodas verslo sąlygas, pvz.: verslo liudijimai statybos darbams, turto nuomai, sudarantys sąlygas verstis didmenine prekyba ir t.t.
Palaipsniui pasiekti, kad asmenys dirbantys su verslo liudijimais veiktų, pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles.
Padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), laikantis principo, kad asmenims, kurių pajamos vienam šeimos nariui: neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių, NPD padidėtų iki 420 Lt per mėnesį, o tiems, kurių neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių, NPD padidėtų iki 370 Lt per mėnesį. Asmenims, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už 3 valstybės remiamų pajamų dydžius (1050 Lt - DELFI), neapmokestinamojo pajamų dydžio netaikyti.
Skatinant verslą ketinama įdiegti mokestinių kreditų sistemą pirmą kartą smulkų šeimos verslą pradedantiems asmenims:
- pirmaisiais veiklos metais – 80 proc. prievolių valstybei sumos,
- antraisiais veiklos metais – 50 proc. prievolių valstybei sumos,
trečiaisiais veiklos metais – 30 proc. prievolių valstybei sumos.
Mokestinio kredito grąžinimą išdėstyti penkeriems metams.
Koalicijos sutartį pasirašė A. Kubilius, Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis bei Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas.
Permainų koalicija Seime turi užsitikrinusi mažiausiai 83 balsus.