Spalio mėnesį atšaukus vasaros laiką, jau netrukus vėl prie jo sugrįšime. Paskutinį kovo savaitgalį miegosime viena valanda trumpiau.
Taigi, naktį iš 2025 m. kovo 29 d. į kovo 30 d., antrą valandą nakties, iš tikrųjų bus trys valandos. Turėsime savo laikrodžių rodykles ir laikrodžius pasukti į priekį viena valanda.
Gera žinia ta, kad išmanieji telefonai ir kompiuteriai šiuo atnaujinimu pasirūpins automatiškai.
Daugeliui šis pokytis gali sukelti painiavos ir nemažai klausimų: 2019 m. Europos Sąjungos (ES) narės nubalsavo už tai, kad visose ES šalyse būtų panaikintas laiko keitimas. Po to buvome priversti manyti, kad kiekvienas perėjimas prie vasaros ar žiemos laiko gali būti paskutinis.
Vis dėlto dėl pandemijos, o paskui Rusijos invazijos į Ukrainą šis klausimas buvo atidėtas neribotam laikui.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė neseniai komentavo, kad nemano, jog artimiausiu metu Europos šalys gali bendru sutarimu nutraukti laiko sukiojimą. Anot jos, šiuo metu valstybių prioritetai yra skirti geopolitiniams klausimams.
„Tikrai šis klausimas šiandien nėra aptarinėjamas, tai nėra prioritetinis klausimas, turint omeny ir esamą geopolitinę situaciją. Todėl sunku pasakyti, kada visos šalys sutartų ir būtų galutinai atsisakyta bendro laiko sukiojimo“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Vis dėlto, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo, kad Lietuva šį laiko sukiojimo klausimą į darbotvarkę galėtų grąžinti, kai ši pirmininkaus ES Tarybai 2027-aisiais metais.
„Gal tos diskusijos vėl pakils į kitą lygį“, – teigė I. Segalovičienė.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, laikas keičiamas dukart per metus. Toks laiko sukimas grindžiamas tuo, kad tai esą padeda racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
