Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 22 – gegužės 5 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą, kurios metu respondentų buvo prašoma įvardinti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys).
Pasitikėjimo reitingo pirmojoje vietoje ir toliau tvirtai laikosi prezidentas Gitanas Nausėda. Visgi jo pasitikėjimo reitingas antrojo karantino metu šiek tiek sumažėjo: šalies vadovu balandžio mėnesį pasitikėjimą išreiškė penktadalis (19,8 proc.) apklaustųjų, kai tuo tarpu praeitų metų lapkričio mėnesį juo pasitikėjo 23,8 proc. respondentų.
Antroje šio reitingo vietoje – premjerė Ingrida Šimonytė, kurią tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių visuomenės veikėjų įvardino 12,3 proc. apklaustųjų. Lyginant šiuos duomenis su pastarųjų metų lapkričio mėnesį daryta apklausa matomas nežymus pasitikėjimo padidėjimas, nes tuomet pasitikėjimą I. Šimonyte išreiškė 10,5 proc. apklaustųjų.
Trečiojoje reitingo vietoje įsitvirtino kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (8,5 proc.). Lapkričio mėnesį pasitikinčių V. Adamkumi buvo šiek tiek mažiau – 5,4 proc.
Į šio pasitikėjimo reitingo penketuką pateko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis (8,2 proc.) bei kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (6,7 proc.).
Toliau labiausiai pasitikėjimą keliančių visuomenės veikėjų dešimtuke išsirikiavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,6 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis (3,6 proc.) bei Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis (3,6 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.). Dešimtasis daugiausiai pasitikėjimą keliančių politikų sąraše – buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga (3,1 proc.).
Iš viso 2021 metų balandžio mėn. respondentai paminėjo 98 visuomenės veikėjus (praeitų metų lapkričio mėnesį nurodė 99), kuriais jie labiausiai pasitiki. Daugiau nei ketvirtadalis (27%) apklaustųjų atsakė, kad pasitikėjimą keliančių visuomenės veikėjų nėra arba neatsakė į šį klausimą.
Daugiausiai šalies gyventojų nepasitiki Seimu
Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimai“ balandžio mėnesį atliko apklausą ir apie visuomenės požiūrį į šalies institucijas. Apklausa parodė, kad 15 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: prezidento institucija (71 proc. pasitiki, 22 proc. nepasitiki), Bažnyčia (66 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (61 proc. pasitiki, 32 proc. nepasitiki).
Pusė apklaustų gyventojų teigė pasitikintys Lietuvos žiniasklaida (50 proc. pasitiki ir 47proc. nepasitiki), Vyriausybe pasitikėjimą išreiškė keturi iš dešimties (41proc. pasitiki ir 55 proc. nepasitiki). Vis tik mažiausiai apklausoje dalyvavusių gyventojų teigė pasitikintys Seimu (26 proc. pasitiki, 70 proc. nepasitiki).
Lyginant su prieš praėjusių metų lapkritį daryta apklausa 7 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie nepasitiki Seimu (nuo 63 proc. iki 70 proc.) ir žiniasklaida (nuo 40proc. iki 47 proc.), o 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį padidėjo nepasitikinčių Vyriausybe (nuo 51 proc. iki 55 proc.).
Lyginant su 2020 metų lapkričio tyrimu, 6 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis (nuo 55 proc. iki 61 proc.), o Prezidento institucijos ir bažnyčios vertinimai per šį laikotarpį nepakito.
G. Nausėdos pasitikėjimo reitingo sumažėjimas nulemtas ne tik pandemijos
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad pandemijos laikotarpiu padaugėjo respondentų, kurie nemini pasitikėjimą keliančių visuomenės veikėjų pavardžių arba teigia tokių nežinantys. Sociologė įsitikinusi, kad tokią tendenciją nulėmė tai, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu aktyviau viešoje erdvėje matomų lyderių skaičius – sumažėjo.
„Per tuos pandeminius metus žmonės aktyviai matė mažesnį skaičių politinių veikėjų. Išsibarstymas anksčiau buvo didesnis, daugiau reiškėsi galbūt ir tie, kurie oficialių pareigų neužėmė. O praktiškai per pandeminius metus daugiau rodėsi prezidentas, premjerai, ministrai, kažkiek Seimo vadovai. (...) Sumažėjo aktyviai komunikuojančių, aktyviai matomų žmonių ratas“, – sakė R. Ališauskienė.
Nors sociologė atkreipia dėmesį, kad prezidento palankus vertinimas per pandemiją sumažėjo, vis tik, pasak jos, antrojo karantino laikotarpiu šis pokytis nebuvo labai reikšmingas.
R. Ališauskienė teigia, kad per pastaruosius metus pasitikėjimas G. Nausėda sumažėjo greičiausiai dėl dviejų priežasčių. Sociologės teigimu, yra tendencinga, kad praėjus kiek daugiau nei metams po rinkimų prezidentų reitingai paprastai pradeda mažėti. Kitas G. Nausėdos reitingą veikiantis faktorius, R. Ališauskienės manymu, neabejotinai yra pandemija.
„Kadencijai einant palankaus vertinimo skaičiai paprastai palaipsniui mažėja. Pirmas efektas po išrinkimo laikosi metus, pusantrų. Tai turbūt reitingą veikia pripratimas ir pandemija“, – sakė ji.
„Nors antro karantino laikotarpiu prezidentas buvo gal ir aktyvesnis nei pirmojo, bet vis tiek pagrindinis dėmesys vis dar krypsta į Vyriausybę. (...) Nes vis tik rūpinimasis sveikata nėra tiesioginės prezidento pareigos“, – sakė R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1100 Lietuvos gyventojų (nuo 15 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,0 proc.