Jis teigė tokį sprendimą priėmęs, nes nebesulaukia palaikymo iš valdančiųjų.
„Dėkoju Seimo nariams balsavusiems už mane. Šis balsavimas tai viso BFK darbo įvertinimas – per šį laiką priėmėme daug svarbių teisės aktų, tarp kurių: privalomas atlyginimų pervedimas į sąskaitas, papildomas bankų, kazino ir loterijų verslo apmokestinimas, Olimpinio komiteto finansavimo reforma, LFF pertvarka ir daug kitų svarbių sprendimų.
Nors neišgirdau priekaištų komiteto darbui, efektyviai vadovauti BFK galima tik turint valdančios daugumos pasitikėjimą. Deja, žvelgiant į šios dienos balsavimą, matyti jog valdanti dauguma nepalaiko mano tolesnio darbo BFK pirmininko pareigose“, – Delfi perduotame komentare dėstė M. Majauskas.
„Todėl, įvertinęs balsavimo rezultatus ir gerai apsvarstęs, priėmiau sprendimą atsistatydinti iš pirmininko pareigų. Užtikrinsiu sklandų darbų perdavimą naujam vadovui ir linkiu sėkmės šiame nelengvame, bet prasmingame darbe“, – pridūrė jis.
Mazuronis: gaila
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigiamai įvertino tokį kolegos žingsnį, pavadindamas jį brandžiu ir solidžiu, tačiau neslėpė, kad jam yra gaila, jog M. Majauskas nebevadovaus BFK.
„M. Majauskas buvo vienas iš tų komiteto pirmininkų, kurie tikrai politinės daugumos ar mažumos principus padėdavo į šoną ir sprendimų svarstyme, diskusijose, priėmime vadovaudavosi logiškais argumentais, faktais, o ne kažkokiomis politinėmis simpatijomis – antipatijomis“, – teigė A. Mazuronis.
Panašias diskusijas, pasak jo, reikėtų turėti ir kituose komitetuose. Vis dėlto darbietis nesiryžo prognozuoti, ar M. Majauskas galėtų likti konservatorių frakcijoje.
„Aš negirdėjau, kad jį labai stumtų per jėgą, bet žiūrint į tą retoriką, kuri tvyro pastaruoju metu tarp jo ir partijos vadovybės, man sudėtinga įsivaizduoti, kaip jie galėtų (dirbti), bet žinote, pasaulis yra stebuklų vieta, kur kartais nutinka net ir sunkiausiai įsivaizduojami dalykai. Tai aš neatmesčiau tokios galimybės, ypač žinant, kad valdančiajai daugumai trūksta balsų ir kiekvienas balselis, net ir toks maištaujantis bei paeinantis klystkeliais kaip Majausko, yra labai svarbus“, – pridūrė A. Mazuronis.
Razma: matysime, kaip bus su naryste frakcijoje
TS-LKD frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad po tokio M. Majausko sprendimo situacija dabar spręsis paprasčiau.
„Visumoje yra geriau, kad yra supratimas, jog Seimo valdančioji dauguma turi teisę spręsti dėl komiteto pirmininkų. Mes buvome numatę tas aplinkybes, jei nebūtų atsistatydinimo pareiškimo, kaip tai išspręsti, dabar bus viskas paprasčiau“, – komentavo konservatorius.
Jis nesiryžo spėlioti, kokį sprendimą dėl M. Majausko likimo nuspręs frakcija.
„Frakcijoje mes nieko apskritai nesvarstėme po Prezidiumo kreipimosi. Man nėra žinoma, kad buvo tokie susitarimai. Manau, kad jų nebuvo“, – kalbėdamas apie galimybę, kad kolegos susitarė su Majausku ir taip jam pažadėta neišmesti jo iš frakcijos, teigė J. Razma.
„Pamatysime. Lygiai taip pat dėl komiteto narystės, negaliu pasakyti, kaip frakcija apsispręs. Jei nelieka frakcijos nariu, tai negali užimti frakcijos kvotos komitete. Jeigu teoriškai liktų frakcijos nariu, tai galbūt gali likti, bet čia yra teoriniai svarstymai“, – akcentavo TS-LKD frakcijos seniūnės pavaduotojas.
Visgi, pasak jo, sunku įsivaizduoti, kad Majausko atsistatydinimas lengvai nusvers „flirtą su opozicija.“
Kolega ragina Majauską palikti frakcijoje: tai svarbu dėl kelių priežasčių
Frakcijos narys, krikdemas Laurynas Kasčiūnas sakė manantis, kad M. Majauskas po atsistatydinimo iš komiteto pirmininko pareigų frakcijoje turėtų likti.
„Jis yra svarbus dėl politinių priežasčių – dėl to, kad yra valdančiosios daugumos skaičiai ir šiaip tai yra gabus, protingas, aktyvus žmogus. Jis tikrai savo idėjomis mūsų frakcijos darbą praturtintų, papildytų“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, sprendimas palikti Majauską frakcijoje strategiškai būtų teisingas, nes valdančioji dauguma yra trapi.
„Ir dėl to, kad jis visgi yra ilgametis mūsų bendražygis, su kuriuo dabar galbūt kai kuriais svarbiais klausimais išeita skirtingais keliais, bet nereikia deginti visų tiltų. Buvimas frakcijoje yra labai svarbus tiltas, kurį, mano požiūriu, reikėtų išsaugoti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Majauskas užminė mįslę dėl politinių planų ateityje
Balsavimas dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Seime, pasak paties M. Majausko, parodė, kad valdantieji jo nepalaiko. Esą dėl to politikas ir nusprendė pasitraukti iš pareigų.
„Vis tik suprantu, kad sklandus komiteto darbas priklauso nuo santykių su valdančiąja dauguma, nuo darbo su Vyriausybe, nuo pasitikėjimo. Šis balsavimas ir valdančiosios daugumos laikysena rodo, kad pasitikėjimo aš neturiu ir manęs komiteto vadovo pareigose matyti nenori.
Todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes, priėmiau sprendimą pasitraukti pats ir, be jokios abejonės, toliau vykdysiu man pavestas pareigas, kol bus paskirtas naujas pareigas, sklandžiai perduosiu darbus. Tik palinkėsiu sėkmės šiame nelengvame, bet, manau, prasmingame darbe“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo M. Majauskas.
Kodėl taip ilgai laukė su sprendimu ir nepadarė jo dar prieš imantis opozicijai nepasitikėjimo procedūros?
Politikas teigė norėjęs turėti diskusiją Seime ir išgirsti ne tik opozicionierių, bet ir valdančiųjų kritiką, kas yra negerai su komiteto darbu, ką turėtų daryti kitaip, kokie nepriimti sprendimai, neįgyvendintos reformos.
„Tačiau argumentų neišgirdau, buvo tik gerbiamo Eugenijaus Gentvilo pasisakymas, kurį girdėjau“, – pažymėjo M. Majauskas.
Jis teigė neturintis vilčių likti Seimo konservatorių frakcijos nariu po to, kai buvo pašalintas iš partijos ir pasitraukė iš Seimo BFK pirmininkų.
Nepaisant to, politikas teigė ir toliau atstovausiantis savo rinkėjams ir paslaptingai užsiminė apie ateities planus.
„Neplanuoju jungtis prie jokios politinės bendruomenės. Esu giliai įsitikinęs, kad atėjo metas žmonėms nebijantiems imtis asmeninės atsakomybės, todėl planuoju dirbti nepriklausomu, savarankišku žmonių atstovu“, – teigė jis.
Paklaustas, ar ketina trauktis iš Seimo, M. Majauskas tiesiai neatsakė.
„Apie planus nenorėčiau kalbėti dar kol kas. Šiandien norėčiau išsimiegoti. Galiu tik pasakyti tiek, kad turiu idėjų, turiu energijos ir, kaip ir minėjau, esu pasiruošęs dirbti kaip nepriklausomas, savarankiškas politikas atstovaudamas žmonių interesams“, – tepasakė jis.
Perklaustas, ar Seime dirbs, ar ne, M. Majauskas toliau vengė atsakyti: „Kaip ir minėjau, apie planus pasakysiu šiek tiek vėliau.“
Patarinėjo Gentvilas
Antradienį Seimui svarstant klausimą dėl nepasitikėjimo M. Majausku raginimą jam atsistatydinti išsakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Ar aš turiu teisę patarinėti, sakyti savo nuomonę, bet tebūnie, pasakysiu. Aš paties vietoje, netekęs partijos pasitikėjimo ir palaikomas opozicijos pagiriamaisiais balsais, ir visaip palaikomas per procedūrinius sprendimus, aš atsistatydinčiau. Aš netapčiau įkaitu šitame žaidime. Žinoma, tai yra paties valia, ir žinoma, jei yra paties tolesnis planas, kurio niekas nežino ir niekas nesupranta“, - iš tribūnos Seime kalbėjo E. Gentvilas.
Jis teigė, kad Seimas ir parlamentarai tapo M. Majausko užsibrėžtų politinių tikslų įkaitu.
„Mykolai, pagalvokite <...>, kad jūs įkaitais laikote čia sėdinčius žmones, kurie aplink jus šoka kažkokius krakoviakus, polkas ir kadrilius. Ar jums dėl to smagu? Pačiam apsispręsti“, - pridūrė E. Gentvilas.
Šių žodžių M. Majauskas Seimo salėje klausėsi įdėmiai.
Dar iki M. Majausko pareiškimo Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma reiškė viltį, kad kitą savaitę frakcija ras laiko paieškoti naujo Seimo BFK pirmininko. Paklaustas, ką vietoje esamo pirmininko matytų pareigose, J. Razma tikino, kad jokios konkrečios kandidatūros iki šiol nebuvo svarstytos.
„Matymus frakcijos nariai gali turėti įvairius. Ne kartą yra buvę, kai frakcijos nariai slaptu balsavimu renka iš kelių kandidatų. Aš nesiimu spręsti, kaip šiuo atveju būtų, jeigu prireiktų naujos kandidatūros“, - dar prieš paskelbiant M. Majauskui apie atsistatydinimą kalbėjo J. Razma.
Atlaikė nepasitikėjimo procedūrą
Seimas antradienį slapta balsavo dėl opozicijos atstovės Agnės Širinskienės inicijuoto nepasitikėjimo iš konservatorių partijos išmestu BFK pirmininku Mykolu Majausku. Procedūra nepavyko: balsavime dalyvavo mažiau nei pusė Seimo narių.
Už nepasitikėjimą M. Majausku balsavo 9 Seimo nariai, prieš – 44, penki parlamentarai susilaikė ir vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Valdantieji, kaip ryte ir žadėjo jų atstovai, balsavime nedalyvavo.
Siūlymą pasitikrinti M. Majauskui pasitikėjimą Seime pateikusi opozicinės Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovė A. Širinskienė aiškino, kad Seimas, nepritardamas nutarimui dėl nepasitikėjimo, taip išreikš pasitikėjimą esamu Seimo BFK pirmininku M. Majausku.
Tiesa, jos įsitikinimu, M. Majausko elgesiu nepatenkinti partiečiai ras kitą būdą kaip išversti jį iš pareigų. Panašiai kalbėjo ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis.
Ieško potencialaus kandidato
Neseniai į Seimo BFK konservatoriai delegavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį Justą Džiugelį. Politikas išreiškė norą vadovauti BFK.
Delfi žiniomis, užimti Seimo BFK pirmininko pareigas buvo siūloma šio komiteto nariui, konservatoriui Matui Maldeikiui, tačiau jis pats teigė to nenorintis daryti.
Konservatorių prezidiumas prieš kurį laiką kreipėsi į Seimo frakciją, kad deleguotų naują BFK pirmininką, kai ligšiolinis vadovas M. Majauskas nepakluso partijos įpareigojimui neteikti ir nepalaikyti su Vyriausybe nesuderintų kitų metų biudžeto iniciatyvų.
M. Majauskas buvo vienas iš parlamentarų, kuris balsavo už Seimo „laisviečių“ siūlymą 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo sektoriui taikyti visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Ministrų kabinetas.
Už tokią laikyseną M. Majauskas buvo pašalintas iš partijos, konservatoriai taip pat spręs dėl jo narystės frakcijoje.