Tobis pasivaikščioti po senamiesčio kiemus išvedamas pasivaikščioti kasdien. Tačiau šios savaitės pradžioje Tobio vakarinis pasivaikščiojimas lauke galėjo būti paskutinis.
„Kieme tamsu, nelabai, kas matėsi, oras buvo prastas. Ir aš pastebėjau, kad šuo kažką uosto, savo šunį pažįstu, žinau, kad jis uosto maistą, kad tai yra kažkas skanaus.
Liepiau jam maistą mesti, jis pasitraukė, aš priėjau artyn ir pamačiau mėsos gabalėlį“, – LNK žinioms pasakojo nuodus radusi Rasa Karaliūtė.
Iš pradžių Rasa manė, kad tai tiesiog iš šiukšlių konteinerio paukščių išnešiotas maistas. Tačiau pasižiūrėjusi atidžiau ji suprato, kad tai yra nuodai.
„Pamačiau, kad tai nėra paprasta mėsa, kad suvyniotas kaip suktinukas, siūlu aprištas. Pasižiūrėjau, kas viduje – o ten buvo žiurkių nuodai“, – pasakojo moteris.
Moteris dar tą patį vakarą kreipėsi į policiją.
„Pareigūnai 3–ajame policijos komisariate pradėjo informacijos tikslinimą. Šiuo metu renka duomenis, bando nustatyti asmenį, kuris galimai tokiu būdu bandė nuodyti šunis“, – LNK žinias informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas.
Šeimininkai laiku nespėję patraukti gyvūno nuo tokių radinių turi ilgai kovoti dėl augintinio gyvybės, ar net susitaikyti su jo netektimi.
Veterinarai tvirtina, kad į klinikas kas mėnesį atvežama dešimtys lauko maistų apsinuodijusių augintinių.
„Čia viskas priklauso nuo nuodų. Jeigu tai yra žiurknuodžiai, kaip dažniausiai mano žmonės, kad mėtosi jie, tai jie suveikia ne taip greitai. Tada mes dar turime laiko. Dažniausiai jie suveikia per 3–4 dienas, per savaitę pasireiškia simptomai“, – LNK kalbėjo Jakovo veterinarijos centro veterinarijos gydytoja Jevgenija Klevinskienė.
Nors gyvūnų nuodijimo atvejų daugėja, žmonės į teisėsaugą arba gyvūnų gerovės organizacijas kreipiasi retai.
„Daugiausiai sužinome apie tokius pažeidimus iš viešosios erdvės, dažniausiai iš socialinių tinklų“, – LNK teigė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ teisininkė Aistė Vieraitytė.
„Tokių atvejų sostinės policija yra gavusi keletą ir anksčiau. Tačiau dažniausiai bendruomenės savo rajone bando informuoti vienas kitą“, – teigė policijos atstovas T. Bražėnas.
Keturkojų šeimininkai nesuvokia, kuo užkliuvo jų augintiniai ir ko mėtydami nuodus siekia piktavaliai.
Nuodus radusi Rasa pasakojo, kad nedideliame namo kieme buvo rasti 7 žurknuodžiais užnuodyti mėsos gabalėliai.
Už augintinių nuodijimą gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji byla gali būti iškelta, jeigu gyvūnas buvo suluošintas arba nužudytas.
„Už tai gresia asmeniui viešieji darbai, areštas, bauda, arba net bausmė iki vienerių metų laisvės atėmimo“, – teigė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ teisininkė.
Veterinarijos gydytojai įspėja – pirmoji pagalba apsinuodijus turėtų būti suteiktas per pirmas dvi valandas. Įtarus, kad augintinis suėdė nuodų, reikėtų kuo greičiau jį vežti į kliniką.
Tiesa, yra būdų padėti ir namų sąlygomis – augintiniui reikia sukelti vėmimą.
„Su vandenilio peroksidu būtų geriausia – sugirdyti jo. Ir laukti, kol šuo išvems, bet vis tiek siūlyčiau pasirodyti gydytojui“, – kalbėjo veterinarė.
O kad to pavyktų išvengti, šeimininkas turėtų išmokti kontroliuoti savo augintinį. Pasak dresuotojų, tai yra sunkus, bet būtinas darbas.
„Pirma reikia sugalvoti žodį, kuris leidžia šuniui pasiimti maistą. Pavyzdžiui, paimate maisto gabalėlį, padedate jį ant žemės ir prilaikote šiek tiek šunį pavadėlio pagalba. Jeigu matote, kad šunelis bando griebti, tiesiog laukiate, kol šunelis atkreips dėmesį į jus, tuomet jūs pasakote leidžiamąją komandą“, – LNK kalbėjo dresūros mokyklos „Great Pet“ trenerė Ana Menčiūnienė.
Spėjama, kad viena iš priežasčių, kodėl žmonės ryžtasi nuodyti svetimus augintinius yra ta, kad kai kurie šunų šeimininkai iki šiol nerenka išmatų, o tai esą erzina kaimynus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Kaip elgtis?
Jakovo veterinarijos centro veterinarijos gydytoja J. Klevinskienė LNK sakė, kad dėl nuodų prisivalgiusių šunų žmonės į kliniką kreipiasi gana dažnai. Veterinarijos gydytoja ir pati sakė taip praradusi šunį.
„Labai skaudi tema, man pačiai, nes prieš dvejus metus praradau savo šunį. Eidama pasivaikščioti į senamiestį, mano šuo irgi prarijo nuodą ir labai greitai praradau ją, praktiškai per dvi dienas“, - LNK žinioms sakė ji.
J. Klevinskienė teigė, jog per mėnesį jai tenka susidurti bent su 2-3 tokiais atvejais.
„Kai nori nužudyti gyvą organizmą, manau, kad tai nėra normalu. Bet tokių, deja, nėra. Bet kodėl taip daro? Gal nervina, kad šuo tiesiog vaikšto, gal žmonės nesurenka išmatų. Yra žmonių, kurie nemėgsta gyvūnų, gal dėl to“, - svarstė ji.
Ji LNK žinioms informavo, ką tokiu atveju daryti.
„Geriausia iš karto pasirodyti pas gydytoją, kreiptis pas mus, ką mes darome – vimdyti reikia kuo greičiau. Kartais plauname skrandį, čia jau viskas priklausys nuo to, kiek praryta buvo nuodo“, - sakė ji.
Namų sąlygomis šunis vimdyti galima sugirdant vandenilio peroksido.
„Ir laukti, kol šuo išvems. Bet siūlyčiau vis tiek pasirodyti pas gydytoją. Kates geriausia vežti pas gydytoją ir plauti skrandį su narkoze. Dažniausiai pavyksta išgelbėti. Viskas priklauso nuo nuodų, kiek suėdė“, - sakė Jakovo veterinarijos centro veterinarijos gydytoja J. Klevinskienė.
Visą pokalbį su veterinare žiūrėkite čia: