Šios gairės per tą laiką turėtų įtvirtinti lietuvių kalbą informacinėje žinių visuomenėje.
Pasak VLKK vadovės Daivos Vaišnienės, lietuvių kalbos plėtra informacinėse technologijose šiuo metu yra vienas svarbiausių dalykų.
"Kaip spausdinimo įranga leido kai kurioms kalboms išlikti, gyvuoti, taip dabar kalbama apie skaitmenines technologijas - kalbos, kurios nebus globalioje informacinėje erdvėje, gali išnykti arba likti tik buitinėmis kalbomis", - teigia D. Vaišnienė.
Anot jos, pagrindinis komisijos tikslas - kad lietuvis moksleivis, studentas ar mokslininkas galėtų lietuvių kalba pasiekti mokslo išteklius, parengtus bet kuria kalba.
"Anglų kalba visada bus tarpininkė, bet sieksime, kad paieška būtų galima lietuvių kalba. Pridėjus dar kalbos technologijas - būtų tikslas, kad jūs paskambintumėte į Japoniją, o jūsų pašnekovas kalbėtų japoniškai, bet jūs girdėtume vertimą į lietuvių kalbą, o jis - į japonų. Tai nėra didelės fantazijos, tokių programų prototipai jau yra kuriami. Lietuvių kalbos technologai, žinoma, dar turėtų gerai padirbėti", - kalbėjo VLKK vadovė.
D. Vaišnienė pasakojo, jog 2010 metais buvo atlikta lietuvių kalbos technologinės būklės analizė, kuri parodė, kad lietuvių kalba pagal balso technologijas, tekstų analizę, išteklius, automatinį vertimą atsiduria paskutinėje kalbų, kurios yra menkiausiai išplėtotos, sankaupoje.
"Mūsų gairės - bandymas pasivyti kalbas, kurios turi bent jau vidutinį vertinimą. Geriausiai išplėtota, žinoma, yra anglų kalba. Tačiau net ir nevalstybinės kalbos - katalonų ar baskų kai kuriose srityse yra geriau pasirengusios informacinės visuomenės ištekliams nei lietuvių kalba", - teigė D. Vaišnienė.
Gairėse suformuluoti trys pagrindiniai tikslai, apimantys visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, mokslinių tyrimų kokybės gerinimą, rašytinės ir sakytinės kalbos technologijų ir išteklių infrastruktūros plėtojimą, lietuvių kalbos skaitmeninių produktų viešosiose elektroninėse paslaugose diegimą.
Kai kurie iš šių tikslų jau pradėti įgyvendinti - VLKK prieš metus kreipėsi į mobiliojo ryšio tiekėjus su prašymu, kad jų platinami pranešimai būtų rašomi lietuviškais rašmenimis. Šiandien daugelis tokių pranešimų yra siunčiami lietuviškais rašmenimis.
Pasak VLKK vadovės, SMS pranešimai su reklamomis taip pat turėtų būti siunčiami lietuviškais rašmenimis.
"Čia neturėtų būti pasiteisinimų, jog nėra techninių galimybių", - teigia D. Vaišnienė.
Siekiant įgyvendinti suformuluotus tikslus, numatyta parengti visuomenei skirtų metodinių priemonių, kurti tarpdisciplinines informacinių technologijų ir lietuvių filologijos programas universitetuose, apie lietuvių kalbą informacinėse technologijose pradėti kalbėti jau mokyklose per lietuvių kalbos ir informatikos pamokas, kompiuteriams pritaikyti lietuvių kalbos gramatiką, kurti garsynus ir tekstynus automatinėms vertimo programoms, sintezatoriams bei daugelis kitų priemonių.
Anot VLKK vadovės, kalbos technologijos kainuoja, tačiau daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių.
"Kalbos technologijos yra gana brangus dalykas ir Lietuvos rinka nėra tokia didelė, kad didžiosios bendrovės galėtų čia įsijungti (...), tačiau daug kas priklauso ir nuo mūsų požiūrio - kuo mes patys labiau suinteresuoti vartoti lietuvių kalbą, tuo ir didžiosios kompanijos - "Microsoft", "Google" ar kitos būtų linkusios diegti į savo programas lietuvių kalbą", - teigia D. Vaišnienė.
Komisijos pirmininkė pateikė tokių pavyzdžių: grenlandiškai kalba tik apie 50 tūkst. žmonių, tačiau jie patys surinko lėšas ir padengė kompanijai "Google" automatinės vertyklės programos įdiegimą jų kalba, Danijoje savivaldybės savo lėšomis sukūrė garsynus ir tekstynus, kuriuos pasitelkė privačios įmonės ir naudojosi kurti posėdžių protokolavimo programas.
"Visuomenės pasipriešinimas taip pat yra labai svarbu. Lietuvos rinka nėra didelė, o pasipriešinimas anglų kalbai yra labai mažas. Pavyzdžiui, Estijoje, kur rinka dar mažesnė, kompiuteriuose dažniausiai yra naudojama estiška programinė įranga - taigi labai priklauso ir nuo mūsų požiūrio, kokią kalbą mes norime matyti", - teigė VLKK vadovė.
Komisijos duomenimis, šiuo metu lietuviškos programinės įrangos vartotojų yra apie 1 milijonas. Likusieji naudojasi nelietuviška programine įranga. Pradinis VLKK tikslas šiuo metu yra pasiekti, jog visos už valstybinius pinigus perkamos programos būtų lietuvių kalba. Apklausos duomenimis, 100 proc. lietuviškos programinės įrangos šiuo metu naudoja Prezidentūra, Visagino savivaldybė.
Kol kas teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas naudoti lietuvių kalbą informacinėse technologijose. VLKK tokį siūlymą Seimui pateikė prieš 6 metus.
Šiuo metu VLKK dokumentą svarsto Vyriausybė. Numatytų priemonių įgyvendinimui reikia maždaug 40 milijonų litų.