Buvusią prezidentės patarėją išteisino teisėjai Robertas Rainys, Miroslavas Gvozdovičius ir Irma Randakevičienė. Jų paskelbtas nuosprendis dar negalutinis – jį per 20 dienų galima skųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Išteisinamąjį nuosprendį priėmę teisėjai rėmėsi byloje surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri buvo patikrinta teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų ir pačios kaltinamosios parodymais.
„Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, priėjo išvadą, kad nesurinkta objektyvių duomenų,jog buvusi kaltinamoji D. Ulbinaitė, šiuo metu išteisintoji, padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, – žurnalistams sakė teisėjas M. Gvozdovičius. – Teismas, išnagrinėjęs byloje duomenis, atsižvelgęs į liudytojų parodymus, daiktinių įrodymų visumą priėjo išvados, kad D. Ulbinaitė nepadarė nusikalstamų veikų.“
Skelbiant nuosprendį bylos pranešėjas, teisėjas M. Gvozdovičius sakė, kad nei atskiri įrodymai, nei jų visuma nepatvirtina D. Ulbinaitės kaltės, niekas iš liudytojų nenurodė, jog prezidentės patarėja atskleidė informaciją. Be to, teisėjo teigimu, BNS darbuotoja Jūratė Damulytė-Semėnienė teisme nurodė, kad informaciją gavo ne iš vieno šaltinio.
Pasak jo, teisėjai nenustatė itin svarbių aplinkybių, dėl ko BNS žurnalistė turėjo atskleisti savo informacijos šaltinį.
Anot teismo, Europos Žmogaus Teisių Teisme yra suformuota praktika, kad tik dėl ypatingų aplinkybių, kurios kelią grėsmę gyvybiškai svarbiam visuomeniniam interesui, asmuo gali būti įpareigotas atskleisti šaltinį. „Teismas vadovavosi šia praktika ir priėmė sprendimą, kad tokių aplinkybių nėra nustatyta“, – sakė teisėjas M. Gvozdovičius.
„Teismas nesirėmė telefoniniais pokalbiais, jų neišklausė, bet tyrė rašytinę medžiagą, ten yra pokalbių išklotinės, frazės, kaip matyti, ten yra aptakios, tikrai nieko konkretaus nėra ir apie valstybės paslaptį tikrai nėra kalbama - įrodymų visuma rodo,kad šiuo atveju nėra kaltinamosios kaltės“, – patikino teisėja I. Randakevičienė.
Teisėjai pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė apklausti prezidentę, tačiau toks prašymas buvo atmestas. „Tiesioginių aplinkybių prezidentė šioje byloje nežinojo – ji dalyvavo pasitarimuose su VSD pareigūnais, nebuvo jokio reikalo ją apklausti“, – I. Randakevičienė pažymėjo, kad šalies vadovas gali apklaustas teisme tik neatidėliotinais atvejais.
Teismo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras išėmė vaizdo medžiagą iš Prezidentūros. „Matyti, kad D. Ulbinaitė, būdama tam tikrose patalpose, su tam tikrais dokumentais daro kopijas, teismo vertinimu, tai tik prielaida, nes nebuvo matomi jokie rekvizitai, užrašai, tik popieriaus lapai“, – M. Gvozdovičius pažymėjo, kad kaip tik tuo metu šalies vadovė ruošėsi kelionei į Latviją, todėl prokuratūros teiginiai, jog D. Ulbinaitė būtent tuo metu kopijavo dalį VSD pažymos, liko neįrodyti.
„Ji (D. Ulbinaitė – aut. past.) neprisiminė, kokie dokumentai, ji pasakė, kad tai buvo ar kažkokie projektai, ar juodraščiai, nes tikrai intensyviai Prezidentūros kanceliarijos aparatas ruošėsi tam vizitui, ji sakė, kad galbūt buvo kopijuojama dalis ar tai pasisakymų, ar pastebėjimų būtent dėl to vizito, D. Ulbinaitė sakė, kad tikrai neturėjo jokių slaptų pažymų ir jų nekopijavo“, – sakė teisėja I. Randakevičienė.
D. Ulbinaitė: jeigu pakvies, grįšiu į Prezidentūrą
D. Ulbinaitė žurnalistams prisipažino, kad tikėjosi, jog bus išteisinta.
„Tokio sprendimo ir tikėjausi, nes niekam – nei valstybei, nei Lietuvos žmonėms nesu padariusi nei menkiausios žalos, todėl tokio teismo sprendimo ir tikėjausi, – sakė ji. – Noriu padėkoti šios situacijos absurdiškumą supratusiems ir mane palaikiusiems žmonėms nuo Dzūkijos iki pajūrio, tai padėjo praeiti sveiku protu suvokiamą teisingumo kelią. Svarbiausia, kad ir žurnalistai šiandien nebijos būti žurnalistais.“
Paklausta, ar ketina grįžti dirbti į D. Grybauskaitės komandą, ji sakė: „Būti reikalingu gali dirbdamas ne tik Prezidentūroje, jeigu būsiu reikalinga ten, grįšiu ir dirbsiu ten.“
Paklausta, kam ši byla buvo reikalinga, D. Ulbinaitė žurnalistams sakė: „Jeigu prisimenate priešistoriją, viskas buvo artėjant prezidento rinkimams, tai vertinu kaip Lietuvai priešiškų jėgų inspiruotą, bet vietininkų čia Lietuvoje įvykdytą provokaciją, kuri turėjo pakenkti prezidentei D. Grybauskaitei dalyvauti ar laimėti antrąją kadenciją. Tačiau taip neįvyko. Lietuvos žmonės geba atskirti grūdus nuo pelų.“
„Taikant telefoninių pokalbių klausymąsi buvo nesilaikyta proporcingumo principo reikalavimų. O kaltinamoji pusė taip ir nepateikė įrodymų patvirtinančių kaltinamosios kaltę, to nepatvirtina nei atskiri įrodymai, nei jų visuma,“ – teigė „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas Giedrius Danėlius.
„Šioje byloje teisėjų kolegija nusprendė, kad žurnalisto spaudos laisvė ir jo šaltinio apsauga yra svarbi. Byloje nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, kuri būtų kėlusi grėsmę gyvybiškai svarbiam visuomenės ar asmeniniam interesui, dėl to teismas žurnalistės neįpareigojo atskleisti jos informacijos,“ – pridūrė advokatas.
Prokuroras rankų dar nesudeda: skųsiu
Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Gintas Ivanauskas siūlė D. Ulbinaitę pripažinti kalta ir skirti 9 tūkst. 420 eurų baudą. Jis išteisinamąjį nuosprendį žada skųsti Vilniaus apygardos teismui.
„Konkrečiai galėsiu pasisakyti dėl visų teismo motyvų tik susipažinęs su nuosprendžiu, bet šiuo metu galiu pasakyti, kad viso šio teismo metu man kilo visa eilė klausimų dėl teismo sprendimų vertinant mano prašymus atlikti tam tikrus įrodymų tyrimo veiksmus, manyčiau, kad būtų tikslinga, kad aukštesni teismai dėl šių klausimų pasisakytų, – sakė G. Ivanauskas. – Tokio pobūdžio bylos Lietuvoje nėra dažnos, turėtų būti formuojama tam tikra praktika, todėl, manyčiau, būtų tikslinga skųst šį sprendimą, kad būtų pasisakyta, ar išties nepakanka duomenų ir įrodymų pagrįsti kaltę.“
Prokuroras pažymėjo, kad teismui buvo pateikęs prašymą perklausyti pokalbius, atlikti tyrimą poligrafu bei iškviesti liudytojais tam tikrus asmenis. Kokius, jis nenurodė.
Nagrinėdami bylą teisėjai apklausė apie 30 liudytojų – Valstybės saugumo departamento vadovus, su slapta informacija dirbančius Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros darbuotojus, naujienų agentūros BNS vadovę ir žurnalistus. Informaciją, dėl kurios buvo iškelta baudžiamoji byla, paskelbusi Lietuvos aktualijų redaktorė J. Damulytė-Semėnienė teisme atsisakė nurodyti asmenį, kuris jai perdavė slaptą VSD pažymą.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013-ųjų spalio pabaigoje, kai buvo gautas VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimas, kad naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Žiniasklaidoje buvo atskleista dalis VSD slaptos pažymos turinio – esą Rusija gali paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras G. Ivanauskas teisme yra sakęs, kad D. Ulbinaitė informaciją 2013-ųjų spalio 30-ąją nuo 16.38 iki 16.59 val. perdavė BNS redaktorei J. Damulytei-Semėnienei.
D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų niekada nepripažino, ji teisme buvo apklausta neviešoje posėdžio dalyje.
Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjai nepagrįstai leido prokurorams klausytis BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Be to, šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės J. Damulytės-Semėnienės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.