Įamžinti J. Basanavičiaus atminimą Vilniuje panoro 16 architektų ir skulptorių grupių, tačiau konkursą laimėjo būtent Gedimino Antano Sakalio, Gediminas Piekuro ir Algirdo Rasimavičiaus kūrinys.
„Visa figūra yra lengvai identifikuojama, raiškus lipdymo momentas matyti, gyvas. Lengva nustatyti žmogų, jis oriai žengia per gyvenimą. Tik neigiama pusė, sakyčiau, jei vyksmas vyktų toliau – rasti individualią plastinę kalbą“, – skulptūros pasirinkimo motyvus komentavo ekspertų komisijos pirmininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, skulptorius prof. Gediminas Karalius.
Jo teigimu, skulptūra yra 19 a. laikotarpio stiliaus, tačiau tai esą atitinka bendrą įvykių kontekstą –laiką, kai gyveno ir veikė J. Basanavičius, aikštės aplinką, kadangi šalia stovintys pastatai yra panašios stilistikos.
„Tačiau reikia dar taip padaryti, kad atitiktų ir ateities kontekstą“, – kad skulptūrą dar reikėtų taisyti, pripažino G. Karalius.
Įvardijo prizininkus
Antrą vietą konkurse laimėjo UAB „Studija 2“ pristatyta idėja, kuri, sutiko G. Karalius, diskutuotina. J. Basanavičius jų kūrinyje vaizduojamas nešantis vėliavą.
„Būtų gal visai ir nieko mano supratimu, tačiau projektas turi neigiamą, sarkastišką požiūrį. Vis tik statome norėdami pabrėžti, iškelti, sutvirtinti mūsų žmonių savivertę ir savimonę. Negalime statyti statinių, kurie kintant kontekstui nuvilia“, – aiškino jis.
Trečioji vieta konkurse atiteko UAB „Vilniaus architektūros studija“ pasiūlytai skulptūros idėjai.
„Bendru požiūriu – juntamas skubėjimas. Matyt, mes neatitinkame tų tempų, kuriuos gyvenimas mums diktuoja ir nesame pasiruošę“, – skulptūras įvertino G. Karalius.
Projektus bus prašoma tobulinti
Paklaustas, kokia prasmė rinkti geriausią skulptūrą, jei visų jų projektai yra diskutuotini, komisijos pirmininkas patikino, kad svarbiausia „judesys, veiksmas“.
„Turi būti veiksmas. Turime dirbti, kurti ir per galias, negales, klaidas atrasime tai, ką turime daryti“, – savo požiūriu dalijosi jis.
Tiesa, autorių bus prašoma patobulinti projektus atsižvelgiant į išsakytas pastabas.
Neaišku, už kokias lėšas statys
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, kitą savaitę turėtų paaiškėti, už kokias lėšas skulptūra bus pristatyta. Pasirodo, darbų autoriai nepateikė reikalingų dokumentų produkto realizavimui, todėl tai padaryti būtų galima tik už privačias lėšas.
„Deja, prizinių vietų laimėtojai nepateikė visų reikalingų dokumentų, kurie leistų jiems realizuoti šį darbą. Tai reiškia, kad šiandien mes skelbiame konkurso laimėtojus, o dėl realizavimo reikės spręsti atskirai, po to. Tai tam tikra mūsų viešųjų pirkimų biurokratija, kurią, mano supratimu, reikėtų tvarkyti, kad meniniai projektai būtų geriau realizuojami“, – sakė jis.
Atsakydamas į pastabas dėl konkurso darbų kokybės meras tikino, kad jo supratimu, reikia ieškoti galimybių realizuoti laimėtojo darbą, jei tam bus pritarta.
„Vertinimo komisija savo darbą atliko jau beveik prieš mėnesį. Ačiū, kad buvo išlaikytas konfidencialumas. Atrinko menine prasme geriausios idėjos autorius ir sudėliojo vietas“, – sakė R. Šimašius.
Dėl paminklo J. Basanavičiui diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Jo pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Sutvarkyti miesto aikštę ir iškilmingai atidengti skulptūrą J. Basanavičiaus 167-ųjų gimimo metinių proga planuojama iki 2018 m. spalio 23 dienos.
Siūlė konkursą pripažinti nepavykusiu: tai paniekinimas, o ne įamžinimas
Tik pristačius projektus pasipylė daug kritikos strėlių. Pavyzdžiui, dešimtys meno ekspertų net kreipėsi į rengėjus, kviesdami pripažinti, kad konkursas nenusisekė – esą menininkų darbai ne pagerbtų, o suniekintų patriarcho atminimą.
„Meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Modernaus meno centras – kviečia Jono Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius ir žiuri pripažinti, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko. Siūlome neskirti jokios premijos, nes 2017 m. iki vasario 16 d. viešai vertinimui pristatyti darbai yra nepakankamo arba žemo meninio lygio ir tinkamai neįprasmina patriarcho asmenybės bei veiklos.
Kai kurių pateiktų projektų realizavimas taptų veikiau Jono Basanavičiaus atminimo paniekinimu, o ne įamžinimu. Manome, kad projektai nepateisina visuomenės lūkesčių, o meno specialistams kelia didelį susirūpinimą, todėl rekomenduojame ieškoti būdų pritraukti daugiau kūrėjų, kad būtų pasiektas Vilniaus savivaldybės išsikeltas tikslas“, – tokį pareiškimą pasirašė 80 autorių kolektyvas.
Pašiurpo pamatę rezultatus
„Visi suglumę, mat pasiūlymai iš tikrųjų „neišeina“ iš Stalino ir Leninio klišių. Jei bent viena skulptūra atsirastų prie filharmonijos – tai būtų kažkas paradoksalaus ir įžeidžiančio J. Basanavičių“, – LRT sakė meno kritikė, kultūrinio leidinio „7 meno dienos“ redaktorė Monika Krikštopaitytė.
Jos teigimu, meno žmonės, meno bendruomenė ir meno ekspertai pašiurpo pamatę rezultatus, jei iš pradžių buvo juokinga, tai vėliau pasidarė liūdna.
Pasak menotyrininkės Skaidros Trilupaitytės, artėjant jubiliejams ar valstybinėms šventėms suskumbama jas įprasminti atminties ženklais, tačiau nediskutuojama su profesionalais ir tiesiog stengiamasi iki tam tikros datos įvykdyti projektą, neatsižvelgiant į meninę jo vertę.
„Egzistuoja jubiliejai, reprezentaciniai istoriniai momentai, kai turim švęsti, artėja data – ar šimtmetis, ar tūkstantmetis – kuomet sujuda politinis elitas, visi tie organai, kurie nusprendžia, kad reikia kažką daryti ir tas kažkas visuomenėj egzistuoja kaip paminklas, sutvarkymas, aikštės atidarymas, o paminklas įsivaizduojamas populistiškai, vadovaujantis pasenusiais standartais, kad figūra turi būti ant žirgo. Nėra tokių kriterijų, kurie būtų iškristalizuoti, nediskutuojama su profesionalais, kaip būtų galima įprasminti tą erdvę. O juk būtų galima dirbti su meno bendruomene, ir inicijuoti vieną kitą projektą, diskutuojant, su tais žmonėmis, kurie pajėgūs, o ne su savivaldybėmis, kurios neveikia meninės kalbos lygmeny“, – kalbėjo kultūros politikos tyrinėtoja S. Trilupaitytė.
Gaus piniginius prizus
Konkurso pirmosios vietos laimėtojui iš mokesčių mokėtojų pinigų ketinama skirti 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst., trečiosios – 3 tūkst. eurų. Dvi paskatinamosios premijos – po 2,5 tūkst. eurų atitektų užėmusiems ketvirtą ir penktą vietas. Penkios premijos buvo sumanytos tam, kad kuo daugiau skulptorių dalyvautų konkurse.
Paminklas dr. J. Basanavičiui stovės ypatingos svarbos istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui.
Šiais metais sukanka 165-eri metai nuo dr. J. Basanavičiaus gimimo. Savivaldybė tikisi, kad estetiškai sutvarkyta nauja miesto aikštė su tautos patriarcho paminklu pačioje Senamiesčio širdyje bus labai mėgstama ir lankoma tiek vilniečių, tiek miesto svečių.