Šią rekomendacija VDAI nusprendė rengti atsižvelgusi į tai, kad ji ir Teisingumo ministerija sulaukia daug gyventojų, daugiabučių namų bendrijų ir administratorių paklausimų dėl vaizdo stebėjimo daugiabučių laiptinėse ar jų prieigose, privačių namų valdose bei įvairiose viešose vietose.
„Duomenų apsaugos reglamentas nenustato atskirų taisyklių vaizdo stebėjimui, tačiau tai turi atitikti bendruosius šio reglamento reikalavimus. Parengtos rekomendacijos padės žmonėms rasti atsakymus, kaip tinkamai vykdyti vaizdo stebėjimą, išvengti perteklinio asmens duomenų kaupimo, galimų nesutarimų“, - TM pranešime cituojama teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
VDAI atkreipė dėmesį, kad BDAR nėra taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pavyzdžiui, kai žmogus stebi tik jam priklausančią teritoriją ar patalpas, ir į jo įrenginių stebėjimo lauką nepatenka viešosios vietos - gatvė, parkas, stovėjimo aikštelės.
Tačiau, jeigu vaizdo stebėjimą vykdant pastato išorėje aprėpiama ir vieša aplinka, vykdomam vaizdo stebėjimui yra taikomos BDAR nuostatos. Vaizdo stebėjimas viešoje vietoje turi būti paskutinė priemonė tikslui pasiekti, kai yra išnaudotos visos kitos saugumo priemonės, pavyzdžiui apšvietimo įrengimas.
TM pažymėjo, kad dažnai kyla klausimas, ar daugiabučių bendrijos gali vykdyti vaizdo stebėjimą bendrojo naudojimo patalpose, namo teritorijoje. Tam reikia daugiabučio namų patalpų savininkų daugumos sprendimo.
Duomenų valdytojas privalo informuoti apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Reikia aiškiai ir tinkamai pateikti informaciją, kad teritorija ar patalpos yra stebimos, taip pat reikia nurodyti valdytojo juridinio ar fizinio asmens duomenis, jų kontaktinę informaciją, asmens duomenų tvarkymo tikslą.
Primenama, kad nuo pernai gegužės 25 d., kai pradėtas taikyti BDAR, sustabdyta Asmens duomenų valdytojų valstybės registro veikla, todėl VDAI apie duomenų tvarkymą pranešti ir registruotis nebereikia.