Šeštadienio vakarą vykstant paskutiniams LRT prezidento rinkimų debatams, kandidatų teirautasi, ar šie sutiktų dalintis atstovavimu Lietuvai EVT su Vyriausybės vadovu.
Septyni kandidatai tikino, jog keistų šiuo metu nusistovėjusią tradiciją. Partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis tikino, jog premjeras turėtų vykti į Europos viršūnių susitikimus, kai posėdžių metu sprendžiami vidaus politikos klausimai.
„Manau, kad premjeras turi dalyvauti šiuose posėdžiuose, turi žinoti visą informaciją, nes jis priiminėja dalį sprendimų vykdančiojoje valdžioje“, – debatų metu kalbėjo R. Žemaitaitis.
Jam antrino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas.
„Tikrai prezidentas turėtų ne tik deleguoti, bet ir norėti deleguoti premjerui šį vaidmenį. Bet visa esmė premjero ir prezidento santykyje“, – kalbėjo buvęs NATO vadovybės narys.
Tai, jog šį klausimą turi išspręsti patys prezidentas ir premjeras tikino ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Tiesiog aukščiausi valstybės vadovai turi suprasti, kad vis tik reikėtų išsispręsti tarimosi būdu“, – kalbėjo kandidatas.
Tokios pat pozicijos laikosi ir save išsikėlę kandidatai Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus.
„Tam tikrais atvejais prezidentas tikrai galėtų pavesti vykti ne jam pačiam, o premjerui“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
„(Į EVT – ELTA) važiuoja prezidentas, bet jis bet kada, matydamas dienotvarkę, deleguoja vietoje savęs premjerą ar ką reikia. Elementaru“, – antrino E. Vaitkus.
Savo ruožtu Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas pažymėjo, jog dalintis atstovavimu EVT būtų logiškas sprendimas.
„Aš nemanau, kad prezidento reputacija dėl to nukentėtų, jeigu jis atiduotų savo galią važiuoti tenai“, – akcentavo buvęs KT pirmininkas.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė patikino – jeigu taptų prezidente, siektų dalintis atstovavimu EVT su Vyriausybės vadovu. Ji taip pat pažymėjo, jog pozicijas EVT rengia Vyriausybė, o mandatą suteikia Seimas.
„Jeigu aš siūliau susitarti būdama premjere, aš siūlyčiau tą patį būdama prezidente“, – pabrėžė konservatorių kandidatė.
G. Nausėda pozicijos keisti neketina
Kadenciją baigiantis prezidentas G. Nausėda vienintelis iš kandidatų EVT atstovavimo klausimu pasisakė priešingai.
„Visko čia prikalbėta – ir netiesos, ir neišmanymo yra nemažai. Žmonės pirmiausiai nežino, kad nėra šitų rokiruočių Europos Vadovų Taryboje. Jų tiesiog nėra. Nė viena valstybė pakaitomis nesiunčia prezidento arba premjero“, – debatų metu kalbėjo G. Nausėda.
„Iš tikrųjų, santykiai tarp premjero ir prezidento privalo būti geri. Yra mandatavimas (...), aš šventai laikausi to mandatavimo. Be to, aš esu makroekonomistas, taip kad ekonominiai klausimai man nėra kažkokia naujiena“, – sakė jis.
Prakalbo apie kreipimąsi į KT
Visgi, jis tikino manąs, jog KT galėtų pateikti savo vertinimą šiuo klausimu.
„Aš savo pozicijos nekeisiu, bet aš esu atviras – jeigu norima išsiaiškinti Konstitucinio Teismo požiūriu, darykime tai“, – paragino jis, tačiau tuo pačiu prisiminė ankstesnius konservatorių planus kreiptis į KT.
„Manau, todėl konservatoriai ir nenorėjo šio klausimo klibinti, nes būtų supratę, kad Konstituciniame Teisme pralaimės. Bet čia hipotetinis klausimas – aš negaliu to įrodyti“, – užsiminė G. Nausėda.
Prezidento idėjai palaikymą išsakė ir „laisviečių“ kandidatas rinkimuose D. Žalimas.
„Būtų idealu, kad Konstitucinis Teismas išspręstų šitą dilemą“, – sakė jis.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis paragino G. Nausėdą ir D. Žalimą pažadėti, kad juos rinkimuose remiančios partijos nedelsdamos, jau kitą savaitę, inicijuotų kreipimąsi į KT.
„Ar pažadate, kad šį antradienį plenarinio posėdžio metu abu – socialdemokratai ir Laisvės partija – inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl 84 Konstitucijos straipsnio pakeitimo?“ – į konkurentus kreipėsi R. Žemaitaitis.
Visgi G. Nausėda į šį R. Žemaitaičio klausimą tiesiogiai neatsakė.
„Gerbiamas, Žemaitaiti, neįsijauskite ir nedalinkite man užduočių“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.
Kandidatų į Lietuvos prezidentus nuomonės dėl migrantų priėmimo išsiskiria: sutapo G. Nausėdos ir I. Vėgėlės pozicijos
Europos Sąjungai (ES) priėmus naujas migracijos taisykles, pagal kurias Lietuva kasmet turėtų priimti 158 migrantus arba sumokėti daugiau nei 3 milijonus eurų, kandidatų į Lietuvos prezidentus nuomonės išsiskiria. Nors dalis kandidatų nepritaria tokiam įsipareigojimui, tik Ignas Vėgėlė ir dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų susimokėti.
Laisvės partijos keliamas kandidatas Dainius Žalimas teigė, kad Lietuva turi priimti migrantus, nes tokio pasirinkimo tikisi ES partnerės. Kandidatas pažymėjo, kad tokie žmonės turėtų būti integruojami, o po kurio laiko iš jų reikalaujama ir lietuvių kalbos mokėjimo.
„Pasirinkčiau migrantus. Man atrodo, kad 158 migrantai yra pakeliamas skaičius. Mes taip pat turime būti solidarūs, nes kitos Europos Sąjungos šalys ir partnerės lauktų tokio žingsnio“, – paskutiniųjų kandidatų į prezidentus debatų metu teigė D. Žalimas.
„Migrantai be abejo turi būti integruojami ir esame kalbėję, kad po kurio laiko būtų protinga reikalauti valstybinės kalbos mokėjimo“, – komentavo jis.
Tuo metu save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė tikino, kad dėl dabar esamo didžiulio migrantų kiekio šalyje, Lietuva turėtų rinktis finansines įmokas. Taip pat, anot kandidato, valdantieji galėjo užtikrinti, kad šis susitarimas būtų naudingesnis Lietuvai.
„Siūlyčiau mokėti 3 milijonus, nes pas mus ekonominių emigrantų yra begalė, turime apie 200 tūkst. – ir ekonominių, ir politinių. Ir aš esu tikras, kad tokį skaičių integruoti į tokią mažą politinę tautą yra neįmanomą“, – teigė I. Vėgėlė.
„Ką turėjo padaryti mūsų atstovai, tai rūpintis, kad migracijos paktas būtų kitoks. (...) ES politikoje reikėjo dėti pastangas, kad atsirastų tokių trečiųjų valstybių kaip Turkija, kuri galėtų priimti migrantus“, – aiškino jis.
G. Jeglinskas: jeigu esame įsipareigoję ES, tai turime priimti migrantus
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas mano, kad jeigu buvo įsipareigota ES, migrantus reiktų priimti. Bet, anot jo, didesnė problema yra į Lietuvą atvykusių žmonių integracija.
„Turime faktą – 10 proc. Lietuvos gyventojų yra per du metus atvykę žmonės. Todėl turime tą išsispręsti viduje – per institucijų sustiprinimą (...) Taip pat turime sukurti aiškią politiką, kokių migrantų mes norime“, – pasakojo kandidatas
„Jeigu pasirašėme su ES, tai turime eiti su migrantų priėmimu“, – savo poziciją patvirtino G. Jeglinskas.
Kad Lietuva turi vykdyti įsipareigojimus ir priimti migrantus tvirtina ir kandidatas Eduardas Vaitkus. Bet, kandidato manymu, reikėtų derėtis dėl šio įsipareigojimo.
„Kadangi mes nesame laisva ir nepriklausoma valstybė, mes privalome vykdyti ES nurodymus, nes mes taip pasirašėme. Aš už tai, kad mes aiškintumėmės ir derėtumėmės. (...) Iš vienos pusės 150 migrantų, kuriuos turime priimti, yra nedidėlis skaičius. Tai gal darykim prielaidą, kad jie norės išvykti iš Lietuvos, taip sutaupysime milijonus“, – atsakinėjo E. Vaitkus.
G. Nausėda: gaila, kad suprimityviname šį klausimą
Tuo metu dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad šio klausimo negalima paversti pasirinkimu tarp migrantų ar pinigų. Pats prezidentas paminėjo, kad linkęs palaikyti susimokėjimą, bet yra pasiruošęs derėtis.
„Migracijos paktas yra labai rimtas dokumentas, o mes viską pavertėme į pasirinkimą tarp migrantų ar milijonų. Susitarsime. Mano nuomone būtų geriau siekti milijonų, bet turėsime kalbėti su partneriais“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat atšovė I. Vėgėlės kritikai teigdamas, kad svarbūs Lietuvos interesai imigracijos klausimu buvo apginti. Be to, anot jo, siūlymas laikyti migrantus Turkijoje nėra gera idėja, nes ši šalis naudojasi tokiu susitarimu daryti politinį spaudimą ES.
„Ponas Vėgėlė, kadangi nebuvo tame Europos Tarybos posėdyje, nežino, kas ten buvo diskutuojama. O buvo diskutuojama apie išorinės ES sienos apsaugą ir apsaugos sustiprinimą, apie darbą su kilmės šalimis, iš kurių migracija kyla. Ir apie tai, kad ES pastangos turi būti gerokai aktyvesnės, įskaitant ir instrumentalizuotą migraciją. Būtent mano pasiūlymu instrumentalizuota nelegali migracija, kurią mes patiriame iš Baltarusijos, buvo įdėta į dokumentą“, – aiškino prezidentas.
„Turkija turi savo interesų, o ES už tas stovyklas reikia mokėti didžiules sąskaitas. Be to, Turkija sugalvoja naujas spaudimo priemones, kaip šantažuoti ES“, – tvirtino jis.
Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis taip pat mano, kad šis klausimas yra per daug supaprastintas.
„Migracija yra ne tik iš Šiaurės Afrikos valstybių. Yra ir migracija iš Baltarusijos į Europos Sąjungą. Ir aš nesupaprastinčiau, kad yra arba pinigai arba migrantai“, – teigė A. Mazuronis.
„Man atrodo, kad tolimesnėje eigoje derinantis su Europos Komisija, reikia parodyti ne ukrainiečius, bet koks baltarusių kiekis atvykęs. Jie irgi yra migrantai ir mes su jais tvarkomės. Ir pristatyti reikia, kad tai jau mūsų nešama našta“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) į prezidentus keliama premjerė Ingrida Šimonytė į tokį komentarą atšovė, kad negalima lyginti neteisėtai iš Baltarusijos atvykusių asmenų ir migrantų, apie kuriuos kalba ES institucijos. Taip pat ji pabrėžė, kad Lietuva neturėtų vengti įsipareigojimų ES.
„Nelegalūs migrantai ir žmonės, kurie atvyko į Lietuvą gavę laikiną leidimą gyventi yra visiškai dvi skirtingos istorijos“, – A. Mazuroniui atšovė premjerė.
„Mes negalime visada būti tie, kurie nori tik imti iš ES, bet nėra pasirengę kažką duoti. Aš nematau visiškai problemos dėl 158 žmonių integracijos. Tokius žmones gali patikrinti Valstybės saugumo tarnyba ir kitos institucijos“, – tvirtino ji.
R. Žemaitaitis: tie žmonės per kelias dienas išsibėgios
Galiausiai, „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis mano, kad Lietuva turėtų priimti migrantus, nes didžioji jų dalis vis tiek paliks šalį.
„158 migrantai Lietuvoje yra absoliučiai nulis, žinant tai, kad kiekvieną savaitgalį Lietuvos policija, darydama reidus, 6-7 migrantus pagauna ir išsiunčia iš Lietuvos. (...) Kai tik jie čia atvyks, po kelių dienų išvyks į Vokietiją ar Švediją“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Jeigu tai būtų migrantai su specialybe, mes juos galime integruoti. Kiek iš jų liks? Duok dieve 10 proc.“ – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Europos Parlamentas (EP) balandį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 d.