Seime R. Martinėlis yra vidutiniškai aktyvus narys. Jis nebuvo tarp tyliųjų, kurie per posėdžius visą sesiją nė karto neišsakė jokio pareiškimo ir neuždavė jokio klausimo Vyriausybės nariams.
Kaip rodo Seimo tinklapyje skelbiama statistika, per ketvirtąją parlamento sesiją (2018 m. kovo 10 d. – birželio 30 d.) jis per Vyriausybės valandą uždavė penkis klausimus, ir padarė vieną pareiškimą. Palyginimui – tarp aktyviausių šioje srityje esantis socialdemokratas Algirdas Sysas uždavė 15 klausimų per Vyriausybės valandą.
Prieš tai buvusioje Seimo sesijoje – 2017 m. rugsėjo 10 – 2018 sausio 13 d. jis iš viso kalbėjo 80 kartų, ir buvo 15 vietoje tarp daugiausiai kalbėjusių Seimo narių.
Taip pat jis yra tarp tų parlamentarų, kurie drausmingai lankė posėdžius. Praėjusią sesiją jis dalyvavo 95 proc. posėdžių. Šioje statistikoje lankomumas fiksuojamas automatiškai ir neatsispindi to, ar parlamentaras praleidžia posėdžius dėl pateisinamos priežasties.
Teikė projektus, kuriems konservatoriai nepritarė
Peržiūrėjus įstatymo projektus, kurių teikėju su kitais parlamentarais grupėje buvo R. Martinėlis matyti, kad tarp jų buvo ir tokių, kuriems TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis griežtai prieštaravo.
Pavyzdžiui, jis buvo tarp tų, kurie siūlė referendumu spręsti dėl Konstitucijos pakeitimo, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas iki 121 Seimo nario, ką palaiko valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, o G. Landsbergis vadino populizmu.
Taip pat jis buvo toje grupėje, kuri kartu su Mindaugu Puidoku ir Rimantu Jonu Dagiu teikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kur buvo numatyta, kad „smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės žalos ar pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.
R. Martinėlio pavardė yra tarp teikėjų įstatymo projekto dėl sudarymo Seimo laikinosios komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir poveikio politikams, kuriai dabar vadovauja valstietė-žalioji Agnė Širinskienė.
Jis buvo ir tarp teikėjų nutarimo dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Viliumi Semeška.
Kolegoms – normalus, „korektiškas žmogus
Būdamas pagal išsilavinimą medikas R. Martinėlis priklauso Sveikatos reikalų komitetui ir Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečiui.
„Aš jį charakterizuočiau kaip normalų žmogų, patyrusį gydytoją – vadybininką, kuris iš esmės prijaučia sveikatos tausojimo ir stiprinimo tematikai, nėra labai giliai į tą tematiką įsijungęs, nes jį labiau domina sveikatos vadybos klausimai, bet pritaria tam“, – sakė pakomitečiui vadovaujantis valstietis-žaliasis Algimantas Kirkutis.
Jis taip pat yra Ekonomikos komiteto narys, bei priklauso daugybei parlamentinių grupių, tarp kurių – ir R. J. Dagio laikinajai grupei „Už šeimą“.
„Negalėčiau pasakyti, kad esu labai gerai su kolegos pažiūromis susipažinęs, o šiaip tai – korektiškas, nuoširdus žmogus“, – sakė R. J. Dagys.
Pakeitė ne vieną politinę jėgą
R. Martinėlis yra pakeitęs ne vieną partiją. Savo biografijoje apie politinę karjerą jis nurodo, kad 2005-2016 m. buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, o 1995-2004 m. priklausė Lietuvos centro sąjungai.
Jis į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje. Prie Seimo valstiečių-žaliųjų frakcijos jis prisidėjo jau po rinkimų. Šią savaitę parlamentaras prisijungė prie TS-LKD frakcijos.
R. Martinėlis teigė palikęs LVŽS frakciją, nes nesutapo požiūriai regionų politikos, sveikatos priežiūros reformos, LRT klausimais. Prie konservatorių jis teigė prisijungęs, nes su jais požiūriai tais klausimais sutapo.