DELFI nutarė pasidomėti, kas yra trys kiti, politikoje negirdimi, tačiau prezidento kėdę užsimoję užimti galimi kandidatai. Vienas jų – Alfonsas Butė.
Tam, kad taptų kandidatais į prezidentus, politinės kampanijos dalyviai turi surinkti 20 tūkst. Lietuvos piliečių parašų. Kaip teigė A. Butė, savo galimybes jis vertina realistiškai ir žino, kad tai padaryti jam bus sunku. Labiausiai prie to, piktinosi politinės kampanijos dalyvis, neva prisideda Lietuvos žiniasklaida.
„Šiandien aš esu nusivylęs Lietuvos žiniasklaida. Kodėl nusivylęs? Jeigu mes paskaitysime, yra minimi tiktai maždaug trys kandidatai, dar kartais paminimas Puteikis ir Juozaitis. Visi trys minimi kaip alternatyvos neturintys, t.y., Nausėda, Šimonytė, Skvernelis“, – nuoskaudą reiškė pretendentas į kandidatus.
Jis tokią situaciją palygino su maisto gamyba ir teigė, kad žurnalistė „kaip moteris“ turėtų tai suprasti: „Jūs kaip moteris turėtumėte suprasti, jeigu svečiams atnešate tris produktus tik ištraukusi iš orkaitės, ir sakote – va, čia trys pyragai, o į kitus nėra ko žiūrėti, reikia mesti į šiukšlių dėžę, sudegę, kažkokie neverti net jūsų dėmesio.“
Mano, kad Lietuva „juodadarbių ir vaikų donorė“
A. Butė į politiką įsisukti mėgina jau ne pirmą kartą. 2004 m. į Seimą jis bandė patekti su Lietuvos krikščionių demokratų partija, kandidatavo vienmandatėje Senamiesčio apygardoje. Dar po 12 m. į Seimo rinkimus ėjo su Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.
Paklaustas, kodėl dabar nusprendė siekti prezidento posto, A. Butė atsakė: „Todėl, kad šiandieną nė pas vieną kandidatą nematau to, kas galėtų iš esmės pakeisti Lietuvos blogėjančią padėtį.“
Paprašytas patikslinti, kas rodo blogėjančią padėtį, pašnekovas įvardijo skolą užsieniui ir didėjančią atskirtį tarp žmonių. Kaip spręstų šias problemas, jei taptų prezidentu, A. Butė teigė jau turintis ir planą – lygiuotųsi į Vokietiją.
„Reikalingos esminės permainos, o ne baldų perstatinėjimas, sakykime, kambaryje arba lovų perstatinėjimas, kaip sakoma, viešnamyje“, – DELFI sakė jis.
Lietuvą prezidentu užsimojęs tapti vyras vadina „juodadarbių ir vaikų donore“. Jo įsitikinimu, lietuviai be padėvėtų prekių parduotuvių neišgyventų, neturėtų kuo apsirengti.
„Aš ir kandidatuoju tam, kad žmonėms pasakyčiau, ką reikia daryti, kaip reikia daryti, kad visi žmonės pasijustų žmonėmis, o ne valkatomis, stovinčiomis prie konteinerio. O dabar vieną minutę jūs paklauskite savęs, jeigu šiandien nebūtų „Humanos“ parduotuvių, kaip mūsų žmonės atrodytų gatvėse. Ir bus viskas aišku.
Lietuva negali būti žemesnio pragyvenimo lygio negu kaimyninė išsivysčiusi šalis Vokietija. Jeigu Vokietija aukštesnė, ten didesni atlyginimai mokytojams, socialinės srities darbuotojams ir visiems kitiems, tai žmonės ten ir išvyks. Mes tampame donorais. Visa švietimo sistema tarnauja donorais. Visais juodadarbiais žmonėmis Vokietija apsirūpina iš Lietuvos, taip pačiai mes esame donorai. Dabar jau pradėjome būti ir vaikų donorais.“
2017 m. kovą A. Butė prie Seimo buvo surengęs bado akciją „Už tikėjimą, už teisingumo atkūrimą Lietuvoje“.
Tos pačios lyties asmenų santuoką vadina „nukrypimu ne visai sveika logika“
Savo politines pažiūras A. Butė įvardijo kaip dešiniąsias, tačiau esą labiau konservatyvias nei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų. Labiausiai nuo šios politinės jėgos, paaiškino pašnekovas, jį skiria požiūris į homoseksualus. Šiuo klausimu A. Butei esą priimtinesnis Rusijos požiūris.
„Aš visiškai nesmerkiu žmonių, turinčių kitokią lytinę sampratą, tačiau aš į juos žiūriu su tam tikru konservatyvizmu, nes tai, kas nepatvirtinta per milijonus metų reprodukcijos atžvilgiu, yra, sakykime, nukrypimas ne visai sveika logika. Visos tokios santuokos, kur vyras su vyru, moteris su moterimi, neplečia genofondo, jose negali gimti vaikai. Kitos pasaulio didžiosios valstybės, kaip sakoma, laikosi tų pačių konservatyvesnių normų ir neskatina, kad ir ta pati Rusija, vienos lyties santuokų. Mes, Lietuva, turėtume remti visokeriopa parama tai, dėl ko gali Lietuva išlikti“, – sakė A. Butė.
Pretendentas kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą sakė manantis, kad apie homoseksualumą neva nereikėtų kalbėti viešojoje erdvėje. Jo įsitikinimu, jei tam nebūtų skiriamas dėmesys, „homoseksualių asmenų per 50 metų neliktų“.
„Aš jumoro forma sakau – mes suteikime pačias geriausias sąlygas visiems tiems, kurie turi kitokios pakraipos. Jeigu jie iš šalies negautų maitinimo, t.y., negautų naujai ateinančio jaunimo, negautų kito kraujo, paprasčiausiai po 50 metų šitos problemos išnyktų. Todėl jiems kaip kraujas reikalinga reklama, jie reklamuoja, kad tai yra labai gerai, meta tam didžiulius pinigus, šitas yra, mano manymu, tam tikras nukrypimas, kuris labai kenkia Lietuvai“, – savo požiūrį dėstė politikas.
Siektų didinti finansavimą kariuomenei, bet bendrauti su Rusija kliūčių nemato
Idėjų pokyčiams A. Butė teigė turintis ir krašto apsaugos srityje. Jo nuomone, finansavimą kariuomenei reikėtų padidinti tris kartus. Tai, jo įsitikinimu, būtų įmanoma tada, jei Lietuvos BVP pasiektų Vokietijos lygį.
„Prezidentas turėtų dėti visas pastangas tam, kad kariuomenė būtų galinga, galėtų atsilaikyti kaip atsilaikė Suomija 1940 metais per Žiemos karą. <...> Mano iš viso yra ta programa, kad reikia pasivyti BVP Vokietijos lygį, t.y., bent tris kartus padidinti savo bendrąjį vidaus produktą, atgaivinti gamybą, atgaivinti pramonę, tokiu atveju jau aiškiai savaime Lietuvos kariuomenė gautų bent tris kartus didesnius asignavimus“, – teigė jis.
Tiesa, galimybių bendrauti su agresore vadinama Rytų kaimyne V. Butė teigė nematantis kliūčių: „Kai mes esame su Rusija kaimynystėje, mes turime ją gerbti, kiek galima su ja kalbėtis ir draugiškai kalbėtis, tačiau ruoštis, visuomet turi būti parakas sausas.“
Paklaustas, kokių dar žingsnių imtųsi vykdydamas užsienio politiką, jei taptų šalies vadovu, pašnekovas patikino, kad reorganizuotų ambasadas ir jų darbą.
„Visos užsienio ambasados esančios Lietuvoje dirba, kaip į Lietuvą daugiau įvežti. <..> Lietuvos ambasadoms nėra net suformuota tokių užduočių, todėl aš būdamas prezidentu dalinai perorientuočiau ambasadas plėsti Lietuvos gamintojų produkcijos pardavimo tinklą. Ieškoti potencialių pirkėjų pasaulyje“, – savo planus pasakojo politinės kampanijos dalyvis.
Buvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį
Paprašytas pakomentuoti, ką mano apie Lietuvos teisėtvarkos sistemą, V. Butė teigė, kad pokyčių reikia ir joje. Jo manymu, Lietuvos Aukščiausiame teisme (AT) reikėtų panaikinti atrankos komisiją, kad žemesnės instancijos teismų sprendimus AT galėtų skųsti kiekvienas pilietis ir jie būtų nagrinėjami.
Tiesa, A. Butė kaip įmonės „Lietmedis“ vadovas ir pats buvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį. 2014 m. gegužę Vilniaus apygardos teismas iškėlė įmonės bankroto bylą. Įmonės bankrotą administravusi įmonė teismo prašė bankrotą pripažinti tyčiniu.
Bankroto administratorius teismui nurodė, kad „Lietmedis“ nuostolingai veikė nuo 2006 m.
„Nuo 2007 m. UAB „Lietmedis“ įsipareigojimai sudarė 392 577,32 Eur, įmonės turto vertė buvo 486 145,15 Eur, todėl jau 2008 m. A. B. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Lietmedis“ iškėlimo, tačiau tai padaryta nebuvo“, – rašoma byloje.
Be to, teismo bylos duomenimis, nuo 2012 m. įmonė visiškai nemokėjo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčių, turėjo įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčių, ši skola sudarė daugiau nei 33 tūkst. eurų.
„UAB „Lietmedis“ nuo 2008 m. turėjo įsiskolinimus darbuotojams dėl darbo užmokesčio nemokėjimo; įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie neturėjo pirmumo teisės gauti atsiskaitymus; nuo 2008 m. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Lietmedis“ buvo taikomi turto areštai, kurių bendras mastas sudarė 234 166,38 Eur; UAB „Lietmedis“ atsiskaitymus vykdė per bendrovės direktoriaus A. B. asmeninę sąskaitą“, – rašoma byloje.
Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, o skolų pervedimą iš asmeninės A. Butės sąskaitos konstatavo kaip bandymą apeiti įstatymuose numatytą tvarką, pagal kurią nuostolingai veikianti įmonė pirmiausiai turėjo atsiskaityte su valstybe ir savo darbuotojais. Bylos duomenimis, A. Butė atidėliojo įmonės bankroto skelbimą, o bandydamas sumažinti nuostolius įmonės vadovas pats ėmėsi dirbti visus darbus.
„Atsižvelgęs į tai, kad būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, bendrovės vadovas dirbo auto krautuvo vairuotoju, galąsdavo įrengimų frezas, obliavimo staklių peilius, reguliuodavo ir remontuodavo įrengimus, dirbo kroviku, pjaustydavo medieną, mokė darbininkus naujų technologijų, projektuodavo užsakytus gaminius, teismas sprendė, jog įmonės valdymas buvo organizuojamas neefektyviai, vadovas nesugebėjo sutelkti įmonės žmogiškuosius resursus sėkmingam įmonės tikslų realizavimui, neformavo įmonės politikos, nerengė įmonės veiklos strategijos, strateginio plano, nekontroliavo vyriausiojo finansininko darbo, nes įmonės nuostoliai, skolos kreditoriams toliau didėjo, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka“, – rašoma byloje.
Tokią nutartį V. Butė apskundė, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad įmonės vadovo įvairių pareių vykdymo negalima vertinti kaip siekio bendrovę privesti prie bankroto. Išvadose taip pat buvo pažymėta, kad V. Butė nepažeidė Įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kitos byloje išdėstytos aplinkybės leido teismui nustatyti tyčinį įmonės bankrotą, todėl Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.
Vėliau V. Butė dėl šių sprendimų kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą, kuris nusprendė Vilniaus apygardos teismo nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl UAB „Lietmedis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
2008 m., pažymima VRK puslapyje, A. Butė teistas už eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta jo automobiliu vykusios keleivės sveikata.
Apie kitus mažai kam žinomus galimus kandidatus skaitykite kituose DELFI tekstuose. Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužės 12 d.
Tekstas atnaujintas, papildyta LAT nutartimi