2016 m. K. Juraitis į Seimą bandė patekti su Lietuvos liaudies partija. Tais pačiais metais buvusio šios partijos pirmininko Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro Rolando Paulausko neformalus judėjimas „Mūsų gretos“ Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje buvo minimas tarp kitų Rusijai palankių judėjimų.
K. Juraitis, paklaustas, kokios yra jo politinės pažiūros, patikino, kad įžvelgia savyje ir liberalo, ir konservatoriaus, ir tautininko, ir net anarchisto.
„Aš esu konservatyvių pažiūrų tautininkas pagal charakterį su liberalizmo dvasia, kartais net anarchizmo. Šiaip jau, jeigu trumpalaikės pozicijos, tai, žinoma, liberalios. Trumpalaikės. Bet ilgalaikės, be abejo, konservatyvios tautiškos, kadangi čia yra aktualu kaip prekės ženklas“, – teigė jis.
Tačiau pretendento į kandidatus įsitikinimu, jis neatitinka nė vienos Lietuvoje veikiančios politinės jėgos. „Labai išsikreipusios sąvokos, pasakysiu – tautininkas, iš karto sąmonėje skinheadai su fakelais, išsikreipia. Pasakysi konservatorius, tada iš karto – Tėvynės sąjunga, absoliučiai neatitinka. Pasakysi liberalai – viskas galima, laisva rinka, susireguliuos. Irgi ne.
Pavyzdžiui, valstybės mastu, aš save laikyčiau nors ir konservatyviuoju tautininku, tačiau tai nereiškia, kad užsidaryt nuo pasaulio. Kaip tik raginčiau eiti į Europos Sąjungą, paimti iš jos viską, kas įmanoma. Būtent iš stiprios Europos Sąjungos“, – savo pažiūras aiškino K. Juraitis.
Pretendentas į kandidatus visai neseniai patraukė internautų dėmesį, kai socialiniame tinkle pasidalino vaizdo įrašu, kuriame praneša apie savo apsisprendimą kandidatuoti prezidento rinkimuose. Už K. Juraičio nugaros plevėsuoja trispalvė, tiesa, apsukta ne ta puse, todėl labiau primena Etiopijos vėliavą.
Pirmas vizitas būtų į Rusiją, siūlytų nustatyti demilitarizuotą zoną
Nors pašnekovas ir pasisako už „stiprią Europos Sąjungą“, paklaustas, kokių veiksmų imtųsi užsienio politikoje, jei taptų prezidentu, patikino, kad atstatytų dialogą su Rusija ir Baltarusija. Jo manymu, taip pat reikėtų nustatyti demilitarizuotą zoną. Šiuo klausimu, teigė K. Juraitis, jo mintys artimos Rolandui Paksui.
„Jeigu strategiškai ilgalaikė pozicija būtų, ką aš pasakiau prieš pusmetį, <...> aš įsitikinęs, kad Lietuva galėtų vaidinti lyderio vaidmenį nustatant taikos zoną nuo jūros iki jūros, t.y., dar pagal Pilsudskio idėją, kad būtų buferinė taikos zona. Visiems tada būtų labai gerai – ir Europos Sąjungai, ir Rusijai.
Tarp kitko, Pakso vizitas į Maskvą beveik žodis į žodį atkartojo mano mintis, išskyrus Kaliningrado zoną, apie kurią aš nekalbėjau“, – teigė pašnekovas.
Į klausimą, kur būtų pirmasis vizitas, jei būtų prezidentu, K. Juraitis atsakė: „Pirmas, be abejo, į Maskvą. Be abejo. Antras, ko gero, subalansavimui į Lenkiją, tada pas Lukašenką, į Pabaltį.“
Pasiteiravus, kodėl apskritai nusprendė kandidatuoti į šį postą, politinės kampanijos dalyvis paaiškino trumpai: „Paskatino tas faktas, kad nėra alternatyvios minties kandidatų sąraše.“
K. Juraitis neįžvelgė kliūčių dėl menkos politinės patirties. Jo teigimu, tai netgi galėtų tapti privalumu iš naujo mezgant „visus santykius“.
„Manau, kad va čia galit pakartoti Lenino frazę: kiekviena melžėja gali valdyti valstybę su sąlyga, kad ji turi sveiką loginį mąstymą. Čia tikrai aš taip įsitikinęs esu“, – savo požiūrį dėstė vyras.
Iš paramos gyvenantis 7 vaikų tėvas norėtų „perimti žiniasklaidą“
Kaip nurodyta VRK, K. Juraitis turi 7 vaikus. 2016 m. eidamas į Seimo rinkimus vyras deklaravo, kad jo mėnesinės pajamos yra 2,26 eurai.
Nuo gruodžio 10 d. pretendentas kandidatuoti į Lietuvos prezidentus teigė mokęsis slaugos padėjėjo kursuose, į kuriuos jis pasiprašė būti nusiųstas Darbo biržos.
„Galvojau, kad pati reikalingiausia netolimos ateities profesija bus būtent slaugymas ir globa ketvirtadalio mūsų visuomenės., t.y. pensininkų, pagyvenusių žmonių“, – kodėl pasirinko tokią veiklą, aiškino K. Juraitis. Dabar, tikino jis, ieškos slaugytojo padėjėjo darbo.
Paklaustas, iš ko valgė duoną iki tol, pašnekovas vardijo, kad kūrė filmus, reportažus, užsiėmė švietėjiška ir politine veikla. Tam pinigų esą aukojo žmonės iš viso pasaulio, o buitinėms reikmėms reikalingas išlaidas padėdavo padengti šeima.
„Iš to negyvenau, bet tą veiklą rėmė“, – tikino jis.
K. Juraitis savo kuriamus vaizdo reportažus ir filmus publikuoja „Youtube“ platformoje, ten turi sukūręs savo kanalą, taip pat ir tokiuose prieštaringai vertinamuose portaluose kaip ekspertai.eu, bukimevieningi.lt, ldiena.lt.
Šie informacijos skleidėjai dar 2016 m. buvo minimi VSD paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime kaip pagrindiniai prorusiškos informacijos platintojai.
„Daugiausia ši informacija platinta per interneto svetaines „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „revoliucija.org“, „slfrontas.lt“, „sarmatas.lt“, „versijos.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“. Didelis dėmesys platinant šią informaciją skirtas ir socialiniams tinklams, „Youtube“, – buvo rašoma dokumente.
Nors pokalbio pradžioje kandidatuoti į prezidentus apsisprendęs 7 vaikų tėvas pastebėjo, kad Lietuva „neturi demokratinių tradicijų“ ir todėl esą „jokių vertybių nėra, idėjų nėra, visos partijos vienodos“, praėjus keliolikai minučių pabrėžė, kad, jei taptų šalies vadovu, jo pirmasis darbas vidaus politikoje būtų „perimti žiniasklaidą“.
„Jeigu jūs užduotumėte kitą klausimą, ką nedelsiant darytumėte vidaus politikoje, aš jums irgi pasakyčiau, kad pirmas darbas, kurį pabandysiu padaryti – perimti žiniasklaidą, kad rasčiau kontaktą su rinkėjais ir kiekvieną dieną kalbėtis su jais.
Nes griaunant šitą dabartinę santvarką bus visko – pradedant bandymu nužudyt ir baigiant perversmais <...>. Jeigu nėra palaikymo iš masių, geriau net nepradėt. Tai pirmas darbas – perimti žiniasklaidą, bent jau valstybinį kanalą“, – sakė K. Juraitis.
Paprašytas paaiškinti, ką turi omenyje sakydamas „perimti“, pretendentas paaiškino: „Kontrolę. Dabar neįmanoma į ten prasimušti. Netgi politikai negali patekti.“
Jis teigė suprantantis, kad privačių žiniasklaidos priemonių paveikti šalies vadovui nepavyktų, todėl, aiškino, bandytų įtaką daryti LRT.
Lietuvą mato kaip branduolinę valstybę
K. Juraitis turi ir daugiau radikalių minčių, kurias esą bandytų įgyvendinti tapęs prezidentu. Pavyzdžiui, jo įsitikinimu, stipri Europos Sąjunga būtų tik tada, jei sukurtų bendrą kariuomenę. Tada neva išsispręstų ir šalies kariuomenės finansavimo klausimas – padidintas lėšas Lietuvos gynybai, jo manymu, būtų galima skirti socialinėms problemoms spręsti. Pretendentas į kandidatus netgi norėtų, kad Lietuva taptų branduoline valstybe.
„Tai, grubiai tariant, jeigu apie užsienio politiką – taika, šitos zonos demilitarizavimas, armijos federalizavimas. Tada automatiškai atpuola klausimas, kas visoj Europoj vyksta, ginčai dėl priklausymo NATO. Jeigu yra stipri federalinė kariuomenė, atpuola NATO klausimas. Dar daugiau – mes tampame branduoline valstybe, kadangi prancūzai yra branduolinė valstybė. Ir automatiškai mums negresia joks karas. Netgi potencialiai negresia.
Tada automatiškai atsilaisvina milžiniškos lėšos, nes, pavyzdžiui, ginklavimasis dabar yra tik iš NATO pusės. Jeigu mes kuriame bendrą federalinę kariuomenę, tada automatiškai 2,5 proc., kuriuos taip džiugiai žada Karbauskis, atpuola reikalas.“
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją šalyje žurnalistu prisistatantis vyras teigė, kad šiuo metu šalį valdo verslas, todėl, jo manymu, „nėra kito kelio kaip tik pradėti švelniai daužyti per nagučius“.
„Tragedija gaunasi tame, kad tarpusavyje kapitalas varžydamasis nekreipia dėmesio į tuos, kurie juos iš esmės maitina. O maitina tai skurdžiausi sluoksniai. Ir kai galutinai nuskurdins šitą sluoksnį, tarkim, pensininkai – vis augantis sluoksnis, arba dirbantieji, kurie aktyviausi jau išdūmė, o kurie liko irgi minimalus atlyginimas, nežinau, nėra Europoje mažesnio. Tai va, gausis, kai šitą nuskurdins, jie tiesiog patys uždus, nes tiesiog neliks rinkos.
Už tai mano pirmas ir pagrindinis šūkis – išvaikysiu Seimą. Paleisiu Seimą. Čia nereiškia, kad paimsiu ir paleisiu dekretu pačią pirmą dieną, bandysiu susitarti būtent paaiškinęs tą, ką jums aiškinu“, – kalbėjo K. Juraitis.
Teisėjus ir prokurorus išvadino alkoholikais
Kardinaliai, tikina galimas kandidatas, reikėtų keisti ir šalies teisėtvarkos sistemą, nes joje neva „viskas absoliučiai išsikreipę“.
„Čia panaudočiau mūsų broliškos Gruzijos ex-prezidento Sakašvilio pavyzdį. Praktiškai reikia visus atleisti ir paskui vėl iš naujo po biškį priiminėt. Visus korpusus – teisėjus, jėgos struktūras, teismus. Viskas ant tiek pasidarė korumpuota, viskas susitarimų persmelkta, pažinčių. Įsivaizduokit, net jeigu ir teisėjai, ir prokurorai savo etikos garbės kodeksuose reglamentuoja alkoholio vartojimą. Negirdėtas dalykas. Teisėjai parašė, kad negalima piktnaudžiauti darbo metu, o ne darbo, reiškia, galima. O prokurorai įrašė savo garbės etikos kodekse – negalima piktnaudžiauti ne medicininiais tikslais. Reiškia, medicininiais galima ir darbo, ir po darbo. Nu tai tragedija“, – piktinosi K. Juraitis.
Tiesa, minimų teisėsaugos pareigūnų etikos kodeksuose reglamentuotas normas K. Juraitis pacitavo ne visai tiksliai. Teisėjų etikos kodekse rašoma, kad teisėjai privalo „nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių ir toksinių medžiagų ne medicinos tikslais“. Tuo tarpu prokurorų etikos kodekse teigiama, kad „buvimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų“ nesuderinamas su prokuroro etika.
Pasiteiravus, ar K. Juraitis mano, kad teisėsaugos pareigūnai negali vartoti alkoholio nei darbo metu, nei po darbo, politinės kampanijos dalyvis pareiškė, kad prokurorai ir teisėjai yra „oficialūs psichikos ligonių susivienijimai“.
„Matot, pasak ministro Verygos, pusė vyrų serga alkoholizmu. Tai reglamentavimu, kad neleisi gerti alkoholio, nepadarysi jų sveikų. Bet kad įrašyt, nereglamentuot, kad išbraukt „darbo laiku“, tai čia tiek natūralus sveikas protas sako, kad taip turėtų būti, kad net nėra ką kalbėt. O jau tas faktas, kad jie reglamentuoja, tą galit būtinai ir pasakyti, aš tvirtinu, kad tiek prokurorai, tiek teisėjai yra alkoholikų organizacijos“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip skelbia VRK, 1997 m. K. Juraitis buvo nuteistas už oficialaus dokumento suklastojimą ir panaudojimą.
K. Juraitis mano, kad surinkti 20 tūkst. parašų, kurių reikia, kad būtų įregistruotas kandidatu į prezidentus, jam pavyks, tačiau tam esą reikalinga viena sąlyga – pakankamas skaičius savanorių. Pašnekovo skaičiavimu, norint surinkti tokį skaičių rinkėjų parašų reikia 250-300 savanorių.
Apie kitus mažai kam žinomus galimus kandidatus skaitykite kituose DELFI tekstuose. Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužės 12 d.