„Aš esu Vilniaus sporto veteranų klubo „Aidas“ prezidentas“, – žurnalistams prisistato 65 metų vilnietis.
Paklaustas, kodėl nusprendė siekti prezidento posto, V. Gudiškis patikino, kad tai padaryti jį paskatino veteranų klubo nariai.
„Mūsų klube yra apie 100 narių – žymūs sportininkai. Jie mane paprašė kandidatuot. Tiesiog aš nepriklausau jokiai partijai, kandidatuoju kaip buvęs sportininkas“, – tikino V. Gudiškis.
Mano, kad surinks 50 tūkst. parašų
Kad būtų įregistruoti kandidatais į prezidentus, politinės kampanijos dalyviai turi surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų ir sumokėti rinkimų užstatą, kurio suma – penki vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai. Taigi, jei V. Gudiškis norės tapti oficialiu kandidatu prezidento rinkimuose, jam iš savo sąskaitos reikės sumokėti 4639 eurų.
Ar pavyks surinkti reikiamus parašus, galimas kandidatas galvos per daug nesuka. Sako, galėtų surinkti ir 50 tūkst.
„Dabar taip, jeigu žvelgiant į ateitį, aš, aišku, šansų čia turiu mažai į tuos prezidentus, bet aš kandidatuoju. Kadangi Nausėda, Šimonytė, Skvernelis, tai, žinot, jie politikai. Ypač Skvernelis dabar kaip premjeras. Ir Nausėdą minėjau, jis turi prieš mus pranašumą. Bet nežiūrint į tai, aš 20 tūkst. parašų tikrai surinksiu. Vien Balsiuose čia. Aš čia 28 metai gyvenu ir Balsiai visi už mane, nu ne visi, bet dauguma už mane pasirašys. Ir balsuos už mane.
Sakau, man skambina iš visų regionų. Dabar, kai pamatė per televizorių ir taip toliau, tai skambina, ir aš 50 tūkst. parašų surinksiu tikrai“, – savo galimybėmis neabejojo galimas kandidatas.
Pasiteiravus, kaip mano, kas galėtų būti jo rinkėjai, pašnekovas patikino, kad už jį balsuotų sportininkai.
„Mano rinkėjai? Sportininkai. Aš buvau Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas, pas mane dirbo šimtas žmonių, visos sporto federacijos, buvau Lietuvos ledo ritulio prezidentas – visas ledo ritulio elitas: Elektrėnai, Kaunas, Šiauliai. Ir dabar man skambina iš visų regionų – Šiaulių, Alytaus. Federacijų sąjungoj, tai žinot, 100 federacijų, tai visa Lietuva mane žino“, – džiaugėsi V. Gudiškis.
Politinė patirtis – pažįstami Seime
Pasiteiravus, ar nemano, kad tokiam postui gali pritrūkti politinės patirties, V. Gudiškis patikino, kad „labai domisi politika“, be to, turi pažįstamų Seime.
„Matot, aš politinės patirties tai, kaip pasakyt... Aš labai domiuosi politika, turiu Seime daug pažįstamų, kad ir Kazimieras Starkevičius, buvom olimpinėse žaidynėse. Bendrauju su Algirdu Sysu, kaimynas Balsiuose. Labai domiuosi politika, seku visus įvykius“, – kalbėjo prezidentu užsimojęs tapti vilnietis.
Jis teigė manantis, kad žinių nepristigtų ir vykdant užsienio politiką, nes yra apsilankęs ne vienoje valstybėje.
„Kas liečia prezidentą ir užsienio politiką, aš buvęs Australijoj, Pietų Afrikoj, bendravęs su Mandela, kai jis buvo prezidentas, bendravęs su Lukašenka, su Putinu. Lukašenka jau buvo prezidentas, jis yra ledo ritulio Baltarusijos prezidentas. Čia galbūt mano minusas, aš pasakiau, kad... bet aš pasakiau teisybę, kaip buvo.
Amerikoj buvau du kartus, aš buvau 7 olimpiadose, Europoje buvau 33 šalyse, kalbu angliškai. Mano dėdė gyveno Kembridže, tai ten 1996 metais privačiai anglų kalbą studijavau“, – vardijo V. Gudiškis.
Persigalvojo: pirmo vizito į Rusiją nebevažiuotų
Dar praėjusių metų gruodžio pabaigoje Balsiuose gyvenantis ir, kaip pats pabrėžė, viešuoju transportu važinėjantis politinės kampanijos dalyvis portalui 15min.lt teigė, kad, jei taptų Lietuvos prezidentu, pirmiausiai vyktų į Maskvą.
„Mano pirmas žingsnis būtų ne į Vakarus važiuoti, o į Maskvą“, – portalui tąkart sakė vyras. Tačiau dabar į politiką sumojęs eiti pašnekovas kalba jau kitaip. Sako, kad apie pirmąjį apsilankymą Kremliuje pajuokavo.
„Nu ką, reikėtų, aišku, pirmiausiai nuvažiuot į Briuselį turbūt. Aš ten per bajerį pasakiau, kad važiuosiu pas Putiną, pas Lukašenką. Ne, pirmiausiai NATO reikia žiūrėti klausimus, saugumą šalies, nes prezidentas yra karinių pajėgų vadas. Mūsų garantas yra NATO, o paskui, aišku, neatmetu galimybių, kad reikia bendrauti ir su Rytais.
Mes Astravo, aišku, nesustabdysime, bet jie mūsų kaimynai, aš gyvenau prie Kaliningrado srities, tai žinau, kiek ten armijos yra. Aš gimęs Kudirkos Naumiesty, baigiau vidurinę mokyklą, tai žinau, kas ten darosi Kaliningrado srity. Tai saugumo garantija irgi turi būti. Reikia kalbėt“, – svarstė pretendentas į kandidatus.
Tiesa, jis teigė nematantis nieko blogo bendravime su agresore vadinama Rytų kaimyne. V. Gudiškis įsitikinęs, kad Rusija ateityje taip pat taps demokratiška valstybe.
„Aš irgi tos nuomonės, kad dabar reikia Rusiją spausti per Europos Sąjungą. <...> Reikia spaust, kad jie taptų... Tai Putinas irgi neamžinas, Rusijoj vyksta judėjimas, po Putino gal ateis demokratinis prezidentas. Dabar ten režimas. Į Maskvą važinėdavau kiekvieną mėnesį, kai dirbau sporto komitete, tai aš labai gerai pažįstu tą Maskvą. Su Lužkovu teko bendrauti, meru tuo metu, ir su Putinu bendravau, bet jis dar nebuvo prezidentas. Tai Putinas neamžinas, demokratija ateis ir į Rusiją. Dabar, aišku, negalima jiems nusileisti, bet kalbėtis reikia“, – savo požiūrį dėstė pašnekovas.
Gyvena iš pensijos, padeda emigravę vaikai
Nors V. Gudiškis VRK registruotas kaip politinės kampanijos dalyvis, jos teigė dar nepradėjęs. Esą dabar visas lietuvių dėmesys nukrypęs į politikus, kurie varžosi dėl merų kėdžių. Savo prisistatymą rinkėjams pašnekovas teigė pradėsiąs po savivaldos rinkimų.
„Gyvenu netoli Balsių naujos mokyklos. Čia dar prisistatysiu, bet dar anksti, dabar vyksta savivaldybių rinkimai, čia buvo suvažiavę visi kandidatai į Vilniaus merus, o kai baigsis savivaldybių rinkimai, tada aš jau pradėsiu politinę kampaniją po Lietuvą“,– tikino jis.
Paprašytas papasakoti, kaip užsidirba pragyvenimui, pretendentas įvardijo, kad yra pensininkas, finansiškai padeda ir užsienyje gyvenantys vaikai.
„Iki 2005 m. buvau Sporto federacijų sąjungos prezidentas, paskui išėjau iš sporto. Žinot, čia irgi politika. Atėjo kitos partijos, reikėjo išeiti. Dabar esu pensininkas, bet dirbau statyboj pas Dargį (Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą – DELFI), jis buvo buriavimo federacijos prezidentas, gerai pažįstamas. Toliau dirbau „Iki“ parduotuvėje. Tarp kitko, aš buvęs desantininkas, aš buvau atsargos majoras tarybinėj (kariuomenėj – DELFI). Arvydas Pocius, buvęs armijos vadas, mano geras draugas. Taip kad aš apie karinį tą visą dalyką labai gerai nusimanau.
Desantininkas. Esu atlikęs 100 šuolių ir dabar kenčiu, nes turiu stuburo išvaržą. Bet tai čia nieko, atliko dabar reabilitaciją. O po to jau prasidės važinėjimai po Lietuvą, nebus kada dirbt. Gaunu pensiją, esu donoras, esu pridavęs 71 donaciją kraujo.
Plius, aš gyvenu Balsiuose, turiu savo namą ir man labai daug nekainuoja. Gręžinys yra, nupirkom briketų, malkų, kūrenu. Mano vaikai gyvena Australijoje, jie man padeda“, – vardijo V. Gudiškis.
Sekmadienį visiems paskelbtų nedarbo diena
Pašnekovas teigė, kad labiausiai jam dabar Lietuvoje nepatinka valdančiųjų vykdoma draudimų politika. Jis esą tapęs prezidentu imtųsi tai keisti. Be to, padarytų sekmadienį visuotine nedarbo diena.
„Aišku, man labai nepatinka draudimai. Gyvenu Balsiuose, tie draudimai nieko neduoda, atsirado taškų, pardavinėja, ir ką jie duoda? Buvau Pietų Afrikoj, tai ten tik sekmadieniais neparduoda. Aš visumoj tokios pozicijos, kad sekmadienį turi nedirbti niekas. Joks prekybos centras. Nu privatūs. Visi gali puikiausiai šeštadienį nusipirkti, o sekmadienį jau viskas – nei alkoholio, nei... turi žmonės ilsėtis.
Dabar, reiškia, prie mūsų čia „Iki“ pastatė naują, žmonės aria, kaip sako, ir sekmadieniais, kai galėtų nueiti į bažnyčią ar į klubą kažkur, ar į teatrą, ar į filmą, neturi nė vienos laisvos dienos. Sekmadienį turi būti laisva diena“, – tvirtino V. Gudiškis.
Pasiteiravus, ar nemano, kad tokių klausimų sprendimas – ne šalies prezidento prioritetas, vilnietis atsakė: „Prezidentas gali pasiūlyti įstatymus. O ką jos ekscelencija prezidentė Grybauskaitė nesiūlo įstatymų? Įstatymus galima siūlyti, Seimas paskui tiktai palaiko ar nepalaiko.“
Šešėlis dėl sukčiavimo, TV laidoje prisipažino – vairuodavo išgėręs
Idėjų pokyčiams V. Gudiškis teigė turintis ir teismų sistemoje, kurioje, jo nuomone, šiuo metu „nėra gerai“.
„Čia yra prezidento prerogatyva. Nemanau, kad viskas gerai. Aš keisčiau. Teismų sistemoje, teisme turi ne vien teisėjas spręsti, turėtų būti patarėjai. Aš dar labai gerai prisimenu tarybinius laikus, kai būdavo patarėjai kviečiami, stebėtojai ar kaip ten vadinosi tada. Kažką tai vis tiek galėjo, o dabar vienas teisėjas priima sprendimą ir, pažiūrėkite, kiek būna kuriozų, buvusį teisėją išteisina ir panašiai, o už kokią vištą pasodina. Nežinau, aš keisčiau sistemą“, – teigė V. Gudiškis.
Paklaustas, kokių konkrečių pokyčių imtųsi, V. Gudiškis aiškino, kad pavyzdį imtų iš Amerikos, kur yra prisiekusiųjų teismas.
„Sakau, turėtų būti kaip Amerikoj yra. Ne vienas teisėjas sprendžia. Sakykim, Apygardos teisme, Aukščiausiam teisme yra trys teisėjai, bet apylinkės teisme – vienas teisėjas. Turėtų būti patarėjai iš žmonių tarpo, kuriuos deleguotų“, – dėstė pašnekovas.
Tiesa, ir jis pats, kai dar buvo Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentu, buvo patekęs į teisėsaugos akiratį. Jis buvo kaltintas sukčiavimo būdu pasisavinęs daugiau kaip 126 tūkst. litų, tačiau Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas vyriškiui paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra V. Gudiškį siūlė nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo. Kaltinamajame akte prokurorai teigė, kad V. Gudiškis iš keturių asmenų gavo 126 tūkst. litų kreditą. Šešerius metus federacijai vadovavęs vyriškis teigė pinigus panaudojęs įvairiems renginiams organizuoti, tai teigė galįs patvirtinti dokumentais.
V. Gudiškį išteisinantis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, o Vilniaus apygardos teismo sprendimas vyrui palankus nebuvo – buvęs Ledo ritulio prezidentas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir nuteistas dviejų metų laisvės apribojimo bausme.
Tuo byla nesibaigė – ji keliavo į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kuris panaikino V. Gudiškiui nepalankų nuosprendį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Galiausiai aiškus nuosprendis byloje ir nebuvo paskelbtas, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.
Šių metų sausio mėnesį rodytoje LNK televizijos laidoje „KK2“ V. Gudiškis viešai pareiškė, kad anksčiau prie vairo sėsdavo išgėręs.
„Sėsdavau ir parvažiuodavau“, – kalbinamas žurnalistų juokėsi V. Gudiškis. Paklaustas, ar važiuodavo girtas, pretendentas į kandidatus atsakė: „Važiuodavau. Nu išgėręs, koks girtas.“
Kaltinamas ir kitoje byloje
DELFI paviešinus tekstą, žurnalistus pasiekė informacija, kad V. Gudiškis šiuo metu teisiamas ir kitoje byloje, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Byloje vyras kaltinamas tuo, būdamas 365-os Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininku pasirašė dokumentus, kad įmonė UAB „Loktusa“ atsiskaitė už Bendrijos administracinio pastato su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis pirkimą, nors tai padaryta nebuvo.
Kaltinamajame akte rašoma, kad įmonė bendrijai nesumokėjo 231 696,01 Eur. Dokumente taip pat teigiama, kad tokiu būdu V. Gudiškis iššvaistė užimamų Bendrijos pirmininko pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės turtą. Apklausiamas pareigūnų V. Gudiškis kaltinimus neigė.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužės 12 d.