Profsąjungų atstovai sako protestuojantys dėl su kalėjimų sistemos įstaigų darbuotojais nederintų optimizavimo planų.
„Reforma stumiama buldozerio principu, žmonės jaučiasi nesaugūs dėl ateities, kyla sumaištis įstaigose, reforma po reformos – žmonės yra pasimetę“, – teigė Vilniaus apskrities Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Vitalijus Jagminas.
Anot jo, darbuotojai norėtų išgirsti, kaip ministerija įsivaizduoja reformą, kas turėtų vykdyti planuojamų atleisti darbuotojų funkcijas.
Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis pabrėžia, kad ministerija planuoja mažinti tik bendrųjų funkcijų darbuotojų, tačiau kol kas Vyriausybės nutarimo dėl to nėra.
Praėjusią savaitę ministerija pranešė, kad Kalėjimų departamente nuo kitų metų planuojama beveik perpus sumažinti darbuotojų - nuo kitų metų vasario pradžios Kalėjimų departamente dirbs 75 darbuotojai vietoj šiuo metu esančių 132.
Vyriausybės planuose – ketinimai likviduoti iš Vilniaus centro iškeliamą Lukiškių kalėjimą, jį prijungti prie Rasų gatvėje esančių Vilniaus pataisos namų, Kybartų pataisos namus prijungti prie Marijampolės pataisos namų, o Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus jungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus.
Ministerijos skaičiavimais, tai per metus papildomai leistų sutaupyti apie 860 tūkst. eurų, o optimizavus įstaigų bendrąsias funkcijas būtų galima panaikinti 61 vadovaujančią pareigybę. Žadama, kad atleidžiamiems darbuotojams būtų pasiūlytos pareigos toje pačioje ar kitose bausmių vykdymo sistemos įstaigose.
Situacija kalėjimų sistemoje susirūpinta po tuometinės Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterės Rasos Kazėnienės pranešimų apie pažeidimus įstaigoje.
Kalėjimuose Lietuvoje šiuo metu bausmes atlieka arba yra suimti apie 6,5 tūkst. asmenų. Bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu dirba daugiau nei 3,4 tūkst. žmonių.