„Dauguma specialistų kalba apie santykius labai rimtai, ką darėme ir mes jau keletą metų iš eilės. Šiandien norime paskatinti pasijuokti iš savęs ir pasižiūrėti į savo elgesį ironiškai“, – sakė psichologė Ramunė Murauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Siekiantiems efektyviai gadinti santykius psichologė pataria jos išsakytus patarimus kartoti intensyviai, dažnai ir stipriau.
„Turime mokytis savikontrolės ir visų kitų dalykų, bet šiandien apie tai nekalbėsime. Mes kalbėsime apie tai, kaip moterims išvesti vyrus iš proto, ir kaip vyrams išvesti iš proto moteris“, – sakė R. Murauskienė į laidą pakalbėti šia tema atėjusi su lektoriumi Vaidu Arvasevičiumi.
Psichologė atkreipė dėmesį, kad kartais žmonės veikia galvodami, kad turi gerus ketinimus, o partneris kažkaip to nesupranta ir jaučia nepasitenkinimą.
„Labai svarbu pasižiūrėti į santykius kaip į šokį, jeigu vienas šoka polką, o kitas šoka valsą, jie lyg ir mato, kad kažkas vyksta ne taip, tai natūralu, kad šokio bendro nebus“, – sakė R. Murauskienė.
Pasak V. Arvasevičiaus, santykius kuriame ne kitam, o sau. Daugiausia bėdų esą ir kyla iš to, kad sau bandome susikurti patogias situacijas.
„Dėl to tos įtampos ir atsiranda, nes kitas žmogus nesutinka mums kurti gyvenimo pagal mūsų scenarijų, jis turi savąjį. Ir štai – jums du scenarijai. Jie susiduria šeimoje, poroje, namuose, ir tada kyla klausimas, kas laimės“, – šypsojosi lektorius.
Pagrindinis patarimas – pačius santykius nustumti į antrą planą
Viena esminių santykių gadinimo krypčių, pagal psichologę, yra nuolat santykiuose paisyti ir siekti rezultato ir paminti po kojomis santykius.
„Pavyzdžiui reikalauti, kad kažkas greitai valgytų ir susibarti tuo pačiu metu, vietoj to, kad leistų ramiai valgyti. Arba nepadaryti taip, kaip partneris prašo, o siekti savo bet kokia kaina. Įvyksta konfliktas ir gerai“, – kalbėjo R. Murauskienė.
Pasak psichologės, jei nuolatos paisome rezultato, kuris gali būti, pavyzdžiui, kad būtų, „kaip aš noriu“ arba „planavau išeiti 7.10 val., ir išeisiu 7.10 val. nesvarbu, kaip kitas jaučiasi ar elgiasi“, tai yra labai efektyvus santykių gadinimo būdas.
Psichologė jau be ironijos akcentavo, kad prašyti santykiuose galima, nebūtinai kitas žmogus turi tai padaryti.
„Jeigu aš nedarau to, kas jums svarbu, ko jūs prašote, aš gadinu santykius, nes aš siekiu rezultato. Jeigu aš norėčiau išsaugoti santykius, tada aš turėčiau atidėti savo norą, įgeidį šiek tiek į šalį“, – sakė R. Murauskienė.
Psichologė atkreipė dėmesį, kaip tėvai gadina santykius su vaikais.
„Mes siekiame rezultato: „mokykis“, „daryk namų darbus“, susibarame, iškoneveikiame, visaip išvadiname, dar primename – „va, tavo tėvas lygiai taip pat mokėsi“. Mes siekiame gero rezultato, kad vaikas padarytų namų darbus, ir pakeliui į tą rezultatą sugadiname santykius“, – sakė R. Murauskienė.
Psichologė pateikė dar vieną pavyzdį: „reikalaujame, kad vaikai tvarkytųsi kambarius arba bent jau kažkokį savo plotą, ir vietoj to, kad išlaikytume santykius, nekovotume, nekeltume papildomai įtampos, tiesiog įvestume pasekmes arba kitokius išmintingus būdus, tai mes sugadiname santykius, nes mes gi norime rezultato, kad kambarys būtų sutvarkytas“.
Paauglių maištas turi prasmę
R. Murauskienė paaiškino, kad, pavyzdžiui, paaugliai taip priešinasi ne todėl, kad tėvai nuolatos nusišneka, bet tam, kad susiformuotų įprotis priešintis kitų įtakai, konformizmui, tai, pasak psichologės, yra labai geri įpročiai.
„Vaikas saugiuoju būdu visa tai bando šeimoje, dėl to tėvams labai dažnai kartais veltui priešinasi. Kai yra toks etapas, tai mes nesibarame su vaiku, o paprasčiausiai tvarkome kažkokias erdves. Nebūtina dėlioti vaiko daiktų pedantiškai, bet grindis išplauti kiekviena mama gali“, – sakė R. Murauskienė.
Psichologė teigia kalbanti apie 21 metus, kol tas žmogus yra „mūsų vaikas“. „O tada mes turime jį paleisti. Nuo 21-mo gimtadienio nei snarglių valyti, nei batų valyti, nei grindų plauti, jau galėsime nebedaryti viso to“, – sakė R. Murauskienė.
Tačiau, jei norime gadinti santykius, tai psichologė rekomenduoja rezultato siekti bet kokia kaina – jeigu reikia vaiką paklupdyti ant kelių, kad jis susitvarkytų kambarį, jeigu reikia, kad vaikas kažkaip pradėtų gerbti, tada ir diržą reikia išsiimti.
„Jeigu reikia, kad vyras išeitų iš kambario, tai mes jį galim bet kokiais žodžiais išvadinti. Bet kaip elgiamės, kad tik gautume rezultatą, o santykiai nesvarbu. Valio, pirma vieta už santykių sugadinimą – garantuota'', – sakė R. Murauskienė.
Efektyviai veikia priekabių ieškojimas
Lektorius V. Arvasevičius teigė, kad psichologės išvardintais pavyzdžiais ne tik santykius, bet ir kitam žmogui gyvenimą galima sugadinti.
„Kai kalbame apie prašymus poroje, kas galėtų gerai pasitarnauti gadinant santykius, tai girdint prašymą, kuris nepatinka, arba kurio mes nenorime išpildyti, kuris mums atrodo ne laiku – pavyzdžiui, išsiurbti kambarius 23 val., užuot išgirdę kito žmogaus poreikį, mes pradėkime vertinti prašymą: „kas tai per nesąmonė? Ir kas tokiu metu iš viso tai daro?“, – patarė V. Arvasevičius.
Pasak lektoriaus, labai efektyvu yra siekti atrasti kuo daugiau argumentų, kokia kvailystė yra šitas prašymas.
„Ir koks kvailas to prašymo autorius“, – pridūrė psichologė. „Kiek gali tai tęstis, ir kiek gali tai kartotis? Mes gi apie tai jau šnekėjome, tu gi žinai“, – tinkamas frazes vardijo V. Arvasevičius.
Pavyzdžiui, kai vyksta labai vyrui svarbios futbolo varžybos, tiesioginis eteris, o televizorius yra pakankamai senas ir įrašo nebus, psichologė patartų žmonai siurbti kambarius tų varžybų metu.
„Ir ypatingai prie draugų. Ateiti su plaukų suktukais, chalatu“, – santykių gadinimo pradžiamokslį dėstė R. Murauskienė.
O vyro užduotis tada, pasak psichologės, yra žiūrėti futbolą bet kokia kaina. Lektorius ir psichologė vienas per kitą kalbėjo, kad dar jis galėtų demonstratyviai išsinešti televizorių į kitą kambarį arba labai jį pagarsinti, sugalvoti, kaip atkeršyti vėliau, kitą dieną – neparnešti pieno iš parduotuvės, nevažiuoti į parduotuvę, nekelti ragelio.
„Jeigu žmona prašo ryte išnešti šiukšles, pasakyti: „nenoriu“, ir išeiti į darbą neišnešus šiukšlių“, – patarė R. Murauskienė.
Lektorius akcentavo, kad gadinant santykius kito žmogaus norai turi būti interpretuojami kaip kvaili, nenormalūs, neteisėti, absurdiški.
„Kad mes veltui negaištume laiko, tada mes ne apie norus, ne apie prašymus sakome, o „išvis, ką tu čia sugalvojai?“, „kokias nesąmones čia šneki man?“. Tai bus efektyviau. Nes kai kalbame apie norus, tai yra labai mandagu, kultūringa, mes atsiejame žmogaus elgesį nuo žmogaus asmenybės , velniop, nereikia, reikia gadinti iškart stambiu mastu“, – sakė R. Murauskienė.
Psichologė dar patarė priminti konflikto metu genofondą.
„Ar čia visai tavo giminei taip būdinga?“, „Taip ir neužaugai/nesupratai!“, „Kaip mažas vaikas!“, „Kaip tave tėvai auklėjo?“, – efektyvių frazių rinkinį pateikė pašnekovai.
Siūlo imtis pedagogo vaidmens
Dar, pasak psichologės, jeigu norime sugadinti santykius tai vieni kitiems santykiuose reikia būti mokytoju.
„Vyrams labai svarbu įsivaizduoti, kad „aš turiu kažkokią „vištą“ ir iš jos dabar darysiu moterį. Aš esu mokytojas, todėl sakau: „pažiūrėk, kaip atrodai?“ arba „kaip tu kalbi?, „tu nemoteriška“, „tu išvis nieko nesupranti“, „tau dar iki tikros moteriškos išminties trūksta dešimt metų“, ir nuolat berti tas pastabas, nepasitikėjimą“, – kalbėjo R. Murauskienė.
Tada, pasak psichologės, bus „nuostabios“ pasekmės – ne tik santykius sugadinsi, bet moteris taps nepasitikinti savimi būtybė. Dar ji tada bus labai frigidiška.
„Jeigu moteris prisiima mokytojo vaidmenį, ir vyrui sako: „tu ne taip kalbi/atrodai/elgiesi“, tai irgi vienu šūviu nušauname bent du zuikius. Ne tik gadiname santykius su vyru, bet gadiname ir vyro potenciją tiesioginiu būdu“, – sakė R. Murauskienė.
Pasak lektoriaus, vyrai pasižymi didesniu skeptiškumu egzoteriniuose, dvasiniuose dalykuose, o moterys būna „landesnės“ šitose temose.
„Moteris su savo žiniomis, ekspertiškumu šituose dalykuose – dvasiniuose, saviugdoje, ji gali kaip reikiant pagadinti vyrui gyvenimą.
O vyrui svarbiausia sužinojus, kad moteris atrado naujų gyvenimo egzistencinių tiesų, tiesiog iškvailinti moterį. Pasakyti, kad ji užsiima kažkokiom ezoterikomis, sektantizmu, naikinti dvasinę literatūrą, šitokiu būdu paniekinant bet kokį moters žingeidumą“, – santykių gadinimo patarė V. Arvasevičius.
Pasak lektoriaus, dar tiek vyrai, tiek moterys gali palyginti savo partnerį su kitais. „Tai yra techniškai paprastas metodas“, – V. Arvasevičius.
Psichologė pasiūlė dar vieną – sportinį metodą: jeigu konflikto metu vyras traukiasi nuo stipriai emocijas reiškiančios moters, tai reikia „lesti smegenis iki galo“ ir kojas naudoti pagal paskirtį, vyras traukiasi, o moteris eina paskui jį.
„Čia yra toks visiškai vyriško proto katapultavimas tiesiai į juodąją skylę. Kas dar nebandėte, tai labai siūlyčiau pabandyti“, – sakė R. Murauskienė.
Psichologė patikslino, kad „moters prigimtis yra ne išlesti smegenis vyrui“, o „spirališkai kalbėti tą patį per tą patį“. Pavyzdžiui, yra trys temos, jos aptariamos, vyrui atrodo, kad viskas – su pirma tema baigta, o moteris kartoja nuo pradžių.
Pasak jos, daug įdomiau yra ne tik sėdėti ir kalbėti, bet kai vyras atsistoja ir nueina, tada galima eiti iš paskos ir vėl kartoti tas pačias temas.
„Moteris gali gadinti santykius sakydama, kad jai vis negana. Vyras padaro kokį nors pokytį, vieną dieną moteris yra patenkinta, ir reikia dar ko nors daugiau. Reikia elgtis kaip toje pasakoje apie žveją ir auksinę žuvelę.
Nuolatinis nepasitenkinimas, ir vis tą „gali būti ir geriau“ nukreipti į kitą, geriausią į patį artimiausią, ir nuosekliai atkakliai sakyti pastabas. Jeigu vyras apsižioplino, tai būtinai reikia viską priminti. Jei baramės dėl dalyko X, tai geriausia tuomet visą penkmetį prisiminti ir dar nupiešti penkmečio viziją į priekį – „buvai briedžiu, ir liksi briedžiu“, – kalbėjo R. Murauskienė.
Galima ir vaikus išmokyti gadinti santykius
Pasak lektoriaus, vyrai gali jokiu būdu sau nepripažinti, kad darbe turėjo sunkumų, ir grįžę rasti kaltininkų namuose.
„Tarp vaikų, pasižiūrėti, ar žmona viską gerai padarė. Aštria akimi įvertinti ir verbalizuoti. Pavyzdžiui – bet kur padėtas daiktas, vaikai dar neparuošę namų darbų, tai kalti visi – ir vaikai, ir žmona, kad nepasirūpino“, – patarė V. Arvasevičius.
Pasak jo, prie vaikų tai darant, tai ir vaikus išmokome gadinti santykius ir gadinti kitiems gyvenimus.
„Svarbiausia nematyti savo elgesyje jokių priežasčių, o dėl visų sunkumų apkaltinti labiausiai pažeidžiamus žmones. Tai irgi būtų tiesus kelias į santykių ir savo paties gyvenimo gadinimą“, – sakė V. Arvasevičius.
Pasak lektoriaus, vienas iš būdų gadinti santykius vyrui apskritai gyvenime neturėti jokių problemų.
„Visos problemos turi būti ne jo. Jeigu kažkas nesiseka santykiuose arba finansinėje srityje, tai ne jo problema, tai – žmona išlaidi. Jei vaikai nesimoko, tai jie visi į mamą arba į senelį. Jeigu tėtis nesusitvarko su vaikais, tai vaikai neklaužados“, – santykius griaunančius mastymo modelius siūlė V. Arvasevičius.
Pasak lektoriaus, moteriai dalinantis sunkumais dėl vaikų auklėjimo, vyras turėtų pasipiktinti, kodėl išvis čia jį trukdo tokiais klausimais.
„Ji yra suaugusi moteris ir galėtų susitvarkyti, ir išvis nenoriu apie tai girdėti, nes ir be to turiu apie ką galvoti“, – sakė V. Arvasevičius.
Jei norisi sėkmingai griauti santykius, pasak lektoriaus, tai ir tokios temos kaip atostogos, turėtų būti visai ne vyro problema. „Vyras turėtų pasakyti, kad tai moteris nori atostogų. Amžinai jai visko reikia“, – sakė V. Arvasevičius.
Pasak psichologės, dar labai efektyvu yra bendrauti su moterimi tik formaliai, ignoruoti jausmus.
„Su emociniu neraštingumu, kuris daugelį mūsų yra apsėdęs, tai nieko su juo nereikia daryti, o likti tame apsėdime, ir su moterimi elgtis kaip su biču“, – sakė R. Murauskienė.
Pasak psichologės, dar moteris veda iš proto, kai partnerio mintys, žodžiai ir veiksmai skiriasi.
„Kai vyras viena galvoja, kita sako ir dar trečiaip elgiasi. Žadėkit, pataikaukite žodžiais ir niekada nepildykite“, – patarė R. Murauskienė.