Į Kauno apylinkės teismą dėl trijų mažamečių vaikų paėmimo iš tėvų kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT), o teismas VVTAĮT prašymą patenkino, tai yra leido iš tėvų paimti vaikus, 2023 m. gegužės 30 d.
Kaip Eltai teigė Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė, teismas, leisdamas iš tėvų paimti vaikus, atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos specialistų pateiktą informaciją apie situaciją šeimoje.
„Pagrindiniai VVTAĮT pateikti motyvai buvo tai, kad vaikai nelanko ugdymo įstaigų, vaikų tėvai sistemingai vengia kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, vaikams nesudaromos sąlygos socializuotis, o vaikų tėvai naudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, nebendradarbiauja, neturi galiojančių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neadekvačiai vertina esamą šeimos situaciją ir teigia nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų“, – dėstė teismo atstovė.
Šią Kauno apylinkės teismo nutartį buvo nuspręsta vykdyti skubiai. Sprendimas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos galėjo būti skundžiamas, tačiau apskųstas nebuvo.
ELTA primena, kad Kauno AVPK pareigūnai ieško Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, antradienį galimai pagrobtų trijų vaikų. Įtariama, kad 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikus pagrobti galėjo jų tėvai.
Asmenys vaikus išsivežė „VW“ markės automobiliu (vokiškais registracijos numeriais). Trečiadienį Tytuvėnuose rastas automobilis „Fiat“, kuriuo galimai pasišalino vaikus iš Kauno globos įstaigos pagrobę asmenys, tačiau transporto priemonėje žmonių nebuvo.
Kaip skelbė policija, pagrobtų vaikų ieškoma ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaikų pagrobimo. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Asmenis, žinančius mažamečių ir jų tėvų buvimo vietą, juos mačiusius, pastebėjusius nurodytą automobilį ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, teisėsauga prašo skambinti skubios pagalbos telefonu 112.
Vaiko teisės: nepriežiūra gali būti emocinė
Ketvirtadienio Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba išplatino komentarą, kuriame plačiau pasakoja, kaip šeimoms teikiama pagalba.
„Užtikrinti vaikams saugią ir laimingą vaikystę – kiekvieno tėvo, suaugusio žmogaus siekis ir pareiga. Deja, pasitaiko situacijų, kai apginti vaikus nuo nepriežiūros ir kitų smurto formų, apginti vaiko teisę į saugią aplinką tenka Vaiko teisių gynėjams. Priklausomybės ligomis sergantys tėvai, smurtas prieš vaikus, jų nepriežiūra – tai dažniausiai pasitaikantys atvejai, kada vaikui tampa nesaugu.
Vaikui nesaugi aplinka tai ir tokia aplinka, kur nėra užtikrinami jo poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis. Pavyzdžiui, vaikui nėra galimybės mokytis, jis nėra profilaktiškai nuvedamas pas gydytojus, neprižiūrimi dantys, nesirūpinama jo higiena, iš jo atimamos galimybės gauti socialines paslaugas, nesudaromos normalios gyvenimo sąlygos, o gal vaikas verčiamas ilgai ir sunkiai dirbti. Nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, socializuotis, neleidžiama turėti draugų su vaiku nebendraujama ir pan.
Svarbu tai, kad nepriežiūra yra ne atsitiktiniai pavieniai tėvų elgesio elementai, o nuolatinis sistemiškas elgesys vaiko atžvilgiu, trunkantis ilgą laiką ir sukuriantis itin didelius neigiamus padarinius vaikui, nes po šiuo elgesiu užšifruota žinutė „tu neegzistuoji, esi tuščia vieta, tavęs nėra“. Todėl savo padariniais ilgalaikėje perspektyvoje nepriežiūra yra itin žalinga ir pavojinga smurto forma“, – rašoma komentare.
Vaiko teisių gynėjai, gavę informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei – perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
„Vaiko perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurto, pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų neigiamų padarinių.
Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje. Jei yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.
Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko atstovai pagal įstatymą nesutinka, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų. Gavus leidimą, su nurodymu dėl laikinosios globos nustatymo kreipiamasi į savivaldybės merą“, – akcentuojama komentare.
Saugi aplinka vaikams dažniausiai užtikrinama pasitelkiant artimus vaikui asmenis, t. y. vaiko giminaičiai ar emociniais ryšiais susiję asmenys. 2020 metais Tarnyba nustatė 864 vaikų laikinosios globos atvejų. 2021 m. – 938 atvejų. 2022 m. – 1 843 vaikams nustatyta laikinoji globa, iš kurių 938 nelydimiems nepilnamečiams, atvykusiems iš Ukrainos ir 905 Lietuvos pilietybę turintiems vaikams. 2023 m. per pirmąjį pusmetį nustatyti 694 laikinosios globos atvejai, iš kurių 157 nelydimiems nepilnamečiams iš Ukrainos ir 537 Lietuvos vaikams. Iš 694 laikinosios globos (rūpybos) atvejų 406 nustatyti šeimoje, 10 šeimynoje, 31 globos institucijoje, 132 globos centre.