Sukėlė masinę psichozę
Šiuo metu Ukrainoje, netoli Mariupolio, esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas Delfi TV laidoje „Iš esmės“ pirmadienio vakare dar kartą patvirtino, kad visos Rusijos kalbos apie karių atitraukimą tėra laužtos iš piršto, nes toks procesas tikrai nevyksta. Priešingai – keliama masinė psichozė, kuri naudinga tik Rusijai.
„Pajėgos tikrai nėra atitraukiamos, tik skaičiais varijuojama. Dabar jau kalbama apie 190 tūkst. kariuomenės aplink Ukrainą. Ar įsakymas pulti jau yra duotas, neaišku. Bet jei Vakaruose yra kalba, kad jau prasidėjo kariniai veiksmai, tai galbūt turima omenyje tai, kad Rusija vieną po kito nurodo faktus, kurie galėtų jai tapti pretekstu atakuoti arba Donbase, arba plačiau Ukrainoje.
Tokie dalykai, kaip du apšaudymai Rusijos teritorijos Rostove, aišku, Ukraina tai neigia, sakė, kad tai Rusijos sukurti dalykai, bet Rusija apie tai labai stipriai kalba. Lygiai taip pat surasti kažkokie sprogstami užtaisai kelyje, iš kur buvo evakuoti žmonės iš tų Donbaso separatistinių teritorijų. Rusija sako, kad tai Ukrainos diversantų darbas.
Taip pat vadinamoji diversantų grupė, kuri buvo sulaikyti Donecke, kuri neva turėjo griauti infrastruktūrą, sprogdinti ir panašiai. Arba dar net prieš savaitę ar 10 dienų pranešimas apie tai, kad Rusijoje, į šiaurę nuo Ukrainos, surasta kažkokia diversantų grupė, kuri turėjo sprogdinti infrastruktūrą, namus ir panašiai. Gal Rusijai to jau ir pakanka, kad ji tai bandytų panaudoti kaip Čečėnijos atvejį. Pats V. Putinas tikriausiai gerai žino, kaip Rusijos specialiosios tarnybos sprogdino namus, kad V. Putinas gautų galimybę atakuoti Čečėniją“, – priminė A. Medalinskas.
Jis teigė, jog Donbase yra karinių veiksmų suaktyvėjimas, o teritorijose, kurias kontroliuoja Rusija, buvo sukelta masinė psichozė.
„Tiesiog vieną dieną pradėjo kaukti karinės sirenos, pasirodė televizijose sunerimę tie vadinamųjų separatistinių respublikų vadovai, paskelbė apie masinę mobilizaciją ir pareiškė, kad ateis ukrainiečiai, kurie čia tuoj pradės visus naikinti ir kad visi evakuotųsi. Žmonės pasimetę. Man irgi skambino nemažai žmonių, kurių artimieji yra Donbase, klausė, ką daryti Sakau, kad nelabai suprantu, kur tas Ukrainos puolimas gali būti. Ta psichozė buvo labai stipri. Žmonės sėdo į autobusus, kai kur buvo padaryta specialiai, kad sėstų tik vaikai, o suaugusieji ne, tada pasipylė tiek vaikų, tiek nuo jų atskirtų suaugusiųjų ašaros. Ir staiga paaiškėja, kam viso šito reikia. Rusijos pareigūnai staiga pasako, atsakydami į Miuncheno konferencijoje nuskambėjusias mintis, kad V. Putinas tik kuria faktus, jie pasakė – jūs ką, nematote Donbase genocido, nuo ko šitie 40 tūkst. žmonių pabėgo? Taigi, matome cinizmą, machinacijas. Bet ar tai jau yra kokio nors didelio karo pradžia, ar tik suintensyvėjimas karinių veiksmų, kuriuos Donbasas mato jau aštuonerius metus, mes dar matysime“, – kalbėjo politologas.
Ši isterija, anot A. Medalinsko, sukurta tik Rusijos kontroliuojamose Donbaso ir Luhansko teritorijose, o tose, kurias kontroliuoja Ukraina tokia panika nebuvo juntama.
Pirmadienio vakarą V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo pripažino separatistines respublikas ir tuo pačiu dekretu į jas pasiuntė karines pajėgas „padėti palaikyti taiką“.
Dabartis – neveiklumo pasekmė
VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis teigė, kad Ukrainos puolimas jau yra seniai prasidėjęs, bet dabartinė situacija darosi vis sudėtingesnė.
„Krymo aneksija, žalieji žmogeliukai buvo užpuolimas, nuolatinės žūtis vos ne kiekvieną mėnesį ties Donbaso linija buvo užpuolimas. Tad karas Ukrainoje prasidėjo daug anksčiau, nežinau, kodėl kai kurie tą karą atranda tik dabar. Mes dabar kalbame apie dar didesnio lygio eskalaciją ir galimybę, kad bus vos nebombarduojamas Kijevas, ką kalba ir kai kurie euroatlantinės bendruomenės nariai. Reikia pabrėžti ir fiksuoti labai aiškiai, jog karas ir Kremliaus agresija prasidėjo gerokai anksčiau ir ji tęsiasi. Tai daryti, aišku, Kremliaus vadovybę skatino tas mūsų neveiklumas, skatino stumti tas raudonąsias linijas. Ir dabartinės visos įtampos, kurios yra aplink Ukrainą, tai yra pasekmė to neveikimo pastaruosius septynerius metus ir daugiau. Turbūt tai, kas dabar vyksta ir sudėtinga, ir ypač jautru, nes mes kalbame ne tik apie agresiją vienu frontu, bet ir galimą agresiją iš Baltarusijos pusės. Dabar Baltarusijos režimas turi gausybę Rusijos karių savo teritorijoje ir grėsmė to antro fronto ir Ukrainos apsupties neatrodo vien teorinis klausimas. Deja, oficialusis Minskas yra Kremliaus sąjungininkas numeris vienas“, – apie grėsmės kalbėjo V. Jurkonis.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis taip pat teigė, jog dabar jau visko galima tikėtis. „Karas Ukrainoje vyksta, tik matome, kad jis įgauna kitas fazes. Tikėtis galima visko. Dabar kuo toliau, tuo sunkiau išeiti iš situacijos. Ir pats V. Putinas neseniai pareiškė, kad perspektyvos išeiti taikiu būdu iš šitos situacijos jau iš esmės nėra. Rusija pareiškė, kad Ukraina turi žymiai didesnes galimybes gaminti ir naudoti atominį ginklą nei Šiaurės Korėja ar Iranas, esą ukrainiečiai gali apginkluoti taktinio poveikio raketas branduolinio poveikio galvutėmis. Tai parodo, kad Rusija ieško preteksto ne vien Donbase ar Rostove numestomis kažkokiomis raketomis, bet bando parodyti pasauliui strateginį pavojų. Jie iš esmės demonstruoja, kad atidaro duris tam, kam yra pasiruošę – pilnai ir visapusiškai invazijai“, – optimizmu netryško iš V. Malinionis.
Tačiau jis patikino, jog kol kariniai veiksmai dar neprasidėjo, visada galima galvoti, kad jie yra išvengiami. „Bet matome, kad Jungtinės Karalystės ekspertai sako, kad planas jau prasidėjo, kad jau įgyvendinamas. Kokia apimtimi tai vyks, galime tik spėlioti. Bet prisimenu mūsų diskusijoje su kai kuriais karo ekspertais iš užsienio, tai jų nuomone, kad pilna okupacija rusams neapsimoka ir jiems be galo brangiai tai kainuotų. Bet atkirtimas Donbaso, Luhansko, Donecko sričių, visiška jų okupacija rusams apsimokėtų ir jie tai gali padaryti be didelių nuostolių. Dabar ir matome, kad tai jau vyksta. Ten dabar yra karščiausia dalis“, - dėstė atsargos pulkininkas.
Atsako iki šiol nesulaukė
Laidos dalyviai sutarė, kad Vakarai ir Rusija galbūt dar ir gali susitarti, rasti kompromisą, tačiau būtina neperžengti pavojingos ribos.
„Manau, kad Vakarų atstovai linkę išnaudoti visas diplomatines priemones, nes alternatyva – karas yra nepageidaujama priemonė. Ir suprantu, kad Kremlius puikiai tai supranta, todėl nuolat testuoja tas raudonąsias linijas, kiek dar galima pažengti. Iš principo matome diplomatijos vadovų pastangas vykti į Rusiją kalbėtis įvairiose platformose. Manau, kad tai bus bandoma daryti. Viena gera žinia, kad lyg skirtingos delegacijos vyksta, bet kalbama vienu balsu, euroatlantinė bendruomenė rodo, kad NATO 5 straipsnis galioja, kad visa tai, kas vyksta Ukrainos pasienyje yra nepateisinama, kad jei bus žengtas žingsnis į priekį, laukia milžiniškos pasekmės – tiek ekonominės sankcijos, tiek atsakas. Bet manau, kad tas visas politinių priemonių spektras nėra išnaudojamas, mes turime eilę priemonių sankcijų prasme iki pat atjungimo nuo „swifto“, kol kas to nesiimama. Gaila. Manau, galėtume elgtis ryžtingiau, nes įsivaizduoju, kad kiekvienas toks neryžtingumas skatina Kremlių stumti tą raudonąją liniją dar toliau, žiūrėti, kokio lygio provokacija jau būtų ta, kurios nebebūtų galima ignoruoti. Kremlius tinkamo atsako vis dar nesulaukė“, – konstatavo V. Jurkonis.
Jis teigė, jog Kremlius naudoja ir vilkinimo taktikos, kai skelbiama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas derėtųsi su V. Putinu, bet šis sako, kad dar nėra reikalo. „Čia toks žaidimas ir savo visuomenės nuotaikomis, ir galbūt ieškoma tam tikrų pritarimo balsų tarp Vakarų valstybių, kad būtų imtąsi nuolaidžiavimo taktikos. Neapskaityti pinigai ir ciniška, brutali jėga yra ta valiuta, kurią Kremlius supranta, kurios turi pakankamai daug“, - kalbėjo politologas.
A. Medalinskas svarstė, jog Kremlius yra nusiteikęs derėtis, tačiau jo keliami reikalavimai yra nesuvokiami.
„Kremliaus visa politika yra karinio šantažo politika. Privedama kariuomenė prie sienų, tada gruodį iškeliamas V. Putino ultimatumas Vakarams, galintis stipriai per NATO, jei ji sutiktų su tais trimis punktais. Man gaila, kad NATO ir JAV iš pat pradžių neatmetė tų reikalavimų ir nepasakė, kad su mumis ultimatumų kalba nekalbama. Bet NATO užtempė šiek tiek laiko, Rusijai leido pradėti groti savo korta, V. Putinui pradėti rodyti savo svarbumą. Bet niekas iš to ultimatumo nepasiekta. Ką daro V. Putinas – eskaluoja situaciją. Manau, kad svarbus yra vasario 24 dienos susitikimas, kuris jau paskelbtas, tarp JAV valstybės sekretoriaus ir Rusijos užsienio reikalų ministro Ženevoje. Dar bus bandoma toliau išmušinėti nuolaidų santykiuose su Vakarais ir čia yra dalykai, kurie mums labai svarbūs. Nes vienas dalykas yra remti Ukrainą, bet kitas dalykas yra suvokti, kad Ukraina yra kaip skydas, ir jei ji yra perlaužiama, tai gali pradėti klibinti NATO duris.
O Rusija juk ir reikalauja nuginkluoti tas valstybes, kurios įstojo po 1997 metų, o tai yra ir Lietuva. Man atrodo, kad svarbiausia, kad Vakarai dabar nepaslystų ir nepadarytų V. Putinui kokių nors nuolaidų. V. Putinas yra pasilikęs laisvas rankas, o Vakarų problema ta, kad jie nenori įvesti ekonominių sankcijų dar iki karinių veiksmų. Aš visada pasisakiau ir raginu pritarti Irano tipo sankcijų, gal pakopomis, įvedimo Putino režimui, kai jis grasina. Tada pasikeistų žaidimo situacija, bet yra ir ekonominiai interesai, kurie to dalyko neleidžia padaryti“, – pabrėžė A. Medalinskas.
Paklaustas, kas dabar tenkintų V. Putiną, kad jis nusileistų ir atitrauktų savo kariuomenę, V. Malinionis pateikė netikėtą atsakymą. „Geriausias pasiūlymas iš Vakarų pusės dabar būtų kietumas ir nenuolaidžiavimas. V. Putinas su savo žmonėmis, su savo šaika eis taip toli, kiek Vakarai leis. Ir čia nėra klausimo. Mums tik reikia surasti strategiją ir vieningai jį sustabdyti. Dabar geriausios derybos yra kietumas. Jei nepuola, reikia kalbėtis, bet nuolaidžiauti ir kažką žadėti negalima“, –akcentavo atsargos pulkininkas.
Gali sunaikinti Ukrainos kariuomenę
Tiek jis, tiek V. Jurkonis tvirtino, kad V. Putinas tikrai nedega noru pulti Ukrainos, nes puikiai supranta, kad ši šalis, jos kariuomenė, arsenalas yra visiškai kitoks nei buvo 2014 metais. „Tad Rusijos elgesys labiau yra Vakarų bendruomenės testavimas, kiek ji ryti ryžto, vienybės. Kol kas matosi, kad suskaldyti tos vienybės nepavyksta. Man atrodo kad Kremliui jau dabar yra tam tikro nusivylimo, nes tikėjosi, kad vienybės bus mažiau, kad bus daugiau neva racionalų balsų, kurie sakytų, kad reikėtų prisitaikyti. Įmanoma. Tai vienintelis dalykas, kuris dabar atrodo, kaip toks žemai kabantis vaisus, paprastas pasiekti, kad Rusijos kariai gali likti Baltarusijos teritorijoje ir daliai valstybių tai būtų kaip mažesnis blogis“, – aiškino V. Jurkonis.
V. Malinionis svarstė, jog Putinas net nėra nusitaikęs į visą Ukrainos teritoriją, nes tokia kova labai brangiai kainuotų. „Ką gali labai efektyviai padaryti, paimti Luhansko ir Donecko sritis ir čia iškart laimėti strateginį priėjimą sausuma prie Juodosios jūros. Žiūrint taktiškai, strategiškai jiems to turėtų pakakti. Jei vyktų pilnos Ukrainos teritorijos užėmimas, tai Rusijai labai brangiai kainuotų. Nors Rusija dabar aplink Ukrainos teritoriją yra sutelkusi 75 proc. visų savo konvencinių pajėgų, nuo 1945 metų tokių pajėgų nėra buvę“, – kalbėjo V. Malinionis.
A. Medalinsko nuomone, jei V. Putinas bandytų perimti visų Donecko ir Luhansko sričių kontrolę, tai būtų didžiulė invazija, nes dabar Ukrainos kariuomenės pagrindinis branduolys yra būtent šiose teritorijose. „Tai reikštų šitos kariuomenės apsupimą. Jei koks V. Putino karinis strategas galvoja, kad reikia sunaikinti Ukrainos kariuomenę dabar, nes po dvejų metų ji bus nesunaikinama. Bet jei tokie bandymai būtų, tai turi būti tos drakoniškos sankcijos, bet po jų jau gali būti variantas ir Kijevo, ir Odesos puolimas. Aš būčiau linkęs galvoti apie minimalesnį variantą. Neneigiu, kad gali būti koks nors raketinis apšaudymas strateginių karinių objektų Ukrainos teritorijoje, įskaitant Donbaso ir Luhansko sritis. Bet matau, kad pagrindinis Kremliaus dėmesys yra tos separatistinės respublikos“, – reziumavo A. Medalinskas.