Už NSGK išvadas, kuriose atskleidžiami Rusijos bendrovės "Rosatom" interesai Lietuvos energetikos sektoriuje, taip pat - neleistini politikų ir verslo ryšiai, balsavo 88 parlamentarai,18 susilaikė. Iš karto po balsavimo Povilas Urbšys, neseniai pasitraukęs iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos, pareikalavo, kad jo balsas būtų įvertintas kaip balsavimas "prieš".
Prieš galutinį balsavimą už projektą pasisakęs valdančiųjų atstovas Naglis Puteikis citavo NSGK tyrimo medžiagą ir siūlė: gerbiamas Seime, padėkime atsiimti Lietuvą iš koncerno "MG Baltic".
Prieš pasisakęs P. Urbšys sakė, kad pasitvirtino prielaidos, esą tyrimo medžiaga sudarys prielaidas manipuliuoti Seimo nariais. "Dabar viską norima "nurašyti" ant Liberalų sąjūdžio ir Eligijaus Masiulio. Bet tai akių dūmimas. negaliu pateisinti politinio atrajojimo proceso", - sakė jis.
Po galutinio balsavimo NSGK pirmininkas, LVŽS atstovas Vytautas Bakas teigė, jog patvirtintos išvados yra simbolis.
"Tai simbolis politinio apsisprendimo, kuriuo keliu eiti. Šiandien turime pakankamai stiprią žinutę visuomenei, kad įvyko tam tikras platus tarpusavio supratimas, jog toliau taip gyventi negalima. Jaučiau, kad Seimas pritars išvadoms. Svarbu buvo nepasimesti detalėse, emocijose, kurių buvo daug ir dirbant komitete, ir tvirtinant išvadas Seime. Nepaisant to, matyt, natūralu, kad dauguma politikų taip pat nenori būti tampomi už virvučių, būti tais "avatarais", kuriuos gali išnaudoti", - sakė jis.
Turto atėmimo projektas yra: parengė VRM ir policija
Pasak V. Bako, patvirtintos išvados - tik darbo pradžia, o ateityje į išvadų įtvirtinimą plačiau įsitrauks Seimas ir Vyriausybė.
Pirmieji darbai, jo teigimu, bus įstatymų, susijusių su civilinio turto konfiskavimu (Nepagrįstai įgyto turto atėmimas - DELFI), priėmimas. Tokio įstatymo projektai, pasak V. Bako, jau yra parengti.
"Reikės juos šiek tiek pataisyti, pasitarti su teisininkais, su specialiosiomis tarnybomis, su mokesčių administratoriais, kurie atsakingi už finansų sistemą. Manyčiau, kad rudens sesijoje tikrai esame pajėgūs juos priimti", - sakė jis.
Politikas sakė, kad "tokį projektą, koks yra dabar" parengė Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su Policijos departamentu ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
"Nusikalsti turėtų neapsimokėti. turėtų būti labai aiški žinia, kad jeigu kažkas sukaupė turtą iš politinės korupcijos, prekiaudamas žmonių interesais, jis tiesiog potencialiai viso šito turto gali netekti bet kuriuo momentu", - tvirtino NSGK pirmininkas.
Antrasis darbas, kurį reikėtų padaryti nedelsiant, pasak V. Bako, yra siekis išvalyti Lietuvos energetikos sektorių nuo "visų tų, kurie nori keisti Lietuvos geopolitinę kryptį". Trečiasis sprendimas, kuris, politiko sprendimu, būtų sudėtingesnis, - pabandyti įvertinti žalą, padarytą korupciniais sandoriais. Anksčiau minėta, kad NSGK rekomendavo siekti išieškoti valstybės patirtą žalą dėl prieš dešimtmetį kurtos nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT, aktyviai veikiant "VP Market" grupei.
Karbauskis nori tęsti, Bakas - ne
Anksčiau antradienįpo svarstymo NSGK išvadoms pritarė: už jas pasisakė 94 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 12.
Kaip pristatydamas komiteto išvadas sakė V. Bakas, nustatyta, kad interesų grupių kišimasis į politinius procesus valstybėje buvo sisteminis, truko daugelį metų, ir su tuo negalima taikstytis.
„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. Bakas.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis anksčiau tą pačia dieną sakė, kad Seimui patvirtinus NSGK išvadas bus sudaryta nauja parlamentinio tyrimo komisija, pratęsianti darbą.
Jo teigimu, NSGK tyrimo metu išaiškėjo daug naujų temų, taip pat iškilo politikų atsakomybės klausimas.
„Dabar akcentas yra daugiau į verslo atsakomybę, nors visiems aišku, kad verslas naudojosi galimybėmis, nes jeigu politikai nebūtų pasidavę tai įtakai, jokios įtakos nebūtų galima padaryti. Į klausimus, kaip politikai tam pasidavė, kodėl, kurie, kaip stipriai, bus atsakyta“, – tvirtino R. Karbauskis.
Po galutinio balsavimo V. Bakas sakė tyrimo tęsti neketinantis. "Viskas yra išsiaiškinta. Tikrai. Viskas. Tiesiog reikia paskaityti išvadas", - aiškino jis.
V. Bakas teigė, kad politikai turi nenuvilti žmonių ir patys savęs, pasimokyti iš ankstesnių klaidų, kai pasibaigūs panašiems parlamentiniams tyrimams esą nebuvo drįstama daryti tolimesnių žingsnių.
"Mes turime įgyvendinti pasiūlymus, ir tam prireiks ir laiko, ir jėgų. Pats esu nusiteikęs eiti tuo keliu, ir jame naujų tyrimų nėra", - sakė NSGK pirmininkas.
Klausiamas apie R. Karbauskio kalbėjimą, jis tvirtino "net nesuprantantis, apie ką kalbama".
"Prieš savaitę, kalbėdamas su LVŽS frakcijos seniūnu (R. Karbauskiu - DELFI), gavau patikinimą, kad, jo nuomone, šio tyrimo tęsti nereikia. reikia patvirtinti išvadas ir įgyvendinti siūlymus. Kokie kiti siūlymai yra, nežinau. Šitas tyrimas baigtas. Apie naujus tyrimus net neturiu informacijos. Aišku, Antikorupcijos komisija kažkokius tyrius darys, tai natūralu, tai parlamentinė veikla. Nežinau... Kol kas tai yra spekuliatyvu (kalbėti apie tyrimo tęsimą - DELFI). Nėra iniciatyvų naujų", - aiškino V. Bakas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, klausiamas, ar R. Karbauskio užuominos apie ketinimus tęsti tyrimą nėra nukreiptos prieš jo partiją, sakė, kad "tai nėra taip svarbu".
"Tiesiog tai reiškia vieną dalyką - kad R. Karbauskiui reikia skandalų, chaoso, kuo didesnio politinio triukšmo, kad nuslėptų savo pusiau vykusias reformas ir turbūt nesutarimus frakcijoje. Matyt, tai mobilizuoja", - ironizavo jis.
Pasak G. Landsberio, jei NSGK tyrimas buvo nuoširdus bandymas išsiaiškinti Lietuvoje buvusias problemas, kitas žingsnis turėtų būti naujų įstatymų priėmimas.
"Jeigu tai bus nauji tyrimai, akivaizdu, kad viskas buvo tik dūmų uždanga naujiems skandalams kurti. R. Karbauskis parodė, kad teisingumo jis ieško ypatingai retai, "Agrokoncernas" nebus užkabintas jokiu būdu, jo visi ūkininkų reikalai nebus užkabinti. Matyt, turėsime dar palaukti, kol Valstybės saugumo departamentas (VSD) atneš naujų pažymų apie dabar dirbančius koncernus", - tvirtino jis.
Įtaka – iš Rusijos ir verslo grupių
Daugiau nei pusmetį NSGK tyrė kai kurių verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams. Taip pat tirti partijų finansavimo mechanizmai, Rusijos įmonės „Rosatom“ siekis dalyvauti Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiuose sektoriuose.
Anot komiteto, Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
NSGK konstatavo, kad koncerno „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus faktiškai priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti.
NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.
Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „MG Baltic“ įmonės „Mitnija“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltai“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).
Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.
NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.