Už tokį nutarimą balsavo 85 parlamentarai, susilaikė trys Seimo nariai. Jį palaikė ir valdančiųjų, ir opozicinių Seimo frakcijų atstovai.
Referendume piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
Gegužės 12-ąją Lietuvoje taip pat vyks prezidento rinkimai bei „valstiečių“ inicijuotas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121.
„Nežiūrint į įvairias pastangas, kad referendumas neįvyktų, mes tik ką paskelbėme referendumo datą. Sveikinu visus“, – balsavimo sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Tuo metu opozicijos atstovai teigė, nors palaikantys referendumą, tačiau įspėjo, kad Seime skubotai priimant sprendimus dėl referendumo, jie vėl gali būti pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kad anksčiau Seimo priimtas nutarimas referendumą rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka prieštarauja Konstitucijai.
Sekmadienį Seimo posėdyje daugiausia diskusijų kilo dėl kito opozicinių frakcijų įvardijamo galimo prieštaravimo Konstitucijai. Opozicija yra apskundusi pernai gruodį paprasta balsų dauguma priimtą naują Referendumo įstatymą.
Šis įstatymas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl opozicijos atstovų teigimu, turėjo būti priimamas konstitucine dauguma, t.y. balsavus ne mažiau nei 71 parlamentarui.
Opozicija dėl naujo Referendumo įstatymo priėmimo yra besikreipusi į Konstitucinį Teismą.
Anot kai kurių parlamentarų, priimti sprendimus dėl referendumo rengimo neišsklaidžius visų teisinių abejonių ir nesilaikant precizikos yra pernelyg rizikinga.
„Referendumas įvyks, Konstitucinis Teismas, neduok Dieve, pasakys, kad referendumas įvyko pažeidžiant konstitucinį Referendumo įstatymą ir referendumo rezultatai sukompromituojami. Kažkas įgauna teisę apskųsti referendumo rezultatus ir vis tai, dėl ko taip vieningai stengėmės gali pakibti ore. Reikėtų to atsargumo“, – sekmadienį kalbėjo opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas.
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė atmetė tokius nuogąstavimus, teigdama, jog pats Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog referendumas turi būti organizuojamas vadovaujantis pernai gruodį priimtu nauju Referendumo įstatymu.
Konservatorius Mykolas Majauskas sakė palaikantis referendumą, tačiau, pasak jo, jau dabar akivaizdu, kad jis neįvyks.
„Mes visi pritariame referendumui ir, deja, jau šiandien puikiai žinome, kad, deja, jis neįvyks, nes slenkstis yra labai aukštas. Jis neįvyks, nes pati idėja buvo diskredituota, pernelyg daug dėmesio skiriant formai, o ne turiniui. Reikėtų labai rimtai pagalvoti, ką darysime toliau, kaip užtikrinsime dialogą su pasaulio lietuviais, kaip suvaldysime nusivylimą“, – kalbėjo M. Majauskas.
Tuo metu užsienio reikalų ministras parlamentaras Linas Linkevičius ragino parodyti politinę valią ir užuot kalbėjus, imtis realių veiksmų dėl dvigubos pilietybės.
„Mums yra proga pirmą kartą realiai žengti žingsnį. Sutinku, kartelė labai aukštai, reikalavimai sudėtingi, teisinės kliūtys yra, tačiau jei politinė valia būtų išsakyta, tai būtų nurodymas ir kalbėtojams, ir mąstytojams tuo klausimu, kad mes privalome spręsti“, – sakė L. Linkevičius.
Šį sprendimą netruko pasveikinti ir Prezidentas Valdas Adamkus.
„Kad ir kur būtų, kad ir kur gyventų, kad ir kaip toli nuo Tėvynės atsidurtų, absoliuti dauguma mūsų tautiečių puoselėja ryšį su savo Tėvyne, jos papročiais, kultūra ir tradicijomis, išsaugo jiems tokį svarbų ir brangų ryšį su Lietuva. Šiems mūsų tautiečiams Lietuvos pilietybė – ne vien teisinis ryšys, bet ir labai svarbi moralinė nuostata“, - sakė V. Adamkus.
Jis kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, kultūros ir meno atstovais pasirašė po kreipimusi, kad mūsų piliečiams, įgijusiems euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę, būtų galima išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę.