Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Rusijos ir Rytų partnerystės klausimais, politologas Laurynas Jonavičius tokį žingsnį įvertino kaip branduolinį šantažą.
„Tai yra branduolinis šantažas, paprastai kalbant. Ar tai yra retorinė priemonė, ar daugiau nei retorinė, pasakyti turbūt neįmanoma, nes tai, ar branduolinis ginklas bus panaudojamas ir nežinomybė dėl to, dažniausiai ir yra pagrindinis grasinimo veikimo mechanizmas turbūt“, – antradienį laidoje „Euranet Plus“ sakė L. Jonavičius.
Tokio žingsnio tikslai, pasak ministro patarėjo, yra keli: vienas jų – maksimaliai išgąsdinti Vakarus.
„Tikslas yra maksimaliai suskaldyti Europą, NATO ir Vakarus. Tikslas yra paskleisti abejones ir bandymus atsižvelgti į šiuos grasinimus, ir taip iš esmės sustabdyti ar sulėtinti Europos ir kartu Lietuvos saugumą didinančių sprendimų priėmimą“, – paaiškino laidos dalyvis.
Apie branduolinį ginklą ir A. Lukašenką V. Putinas, kaip priminė L. Jonavičius, yra kalbėjęs ir anksčiau.
„Ten buvo šiek tiek kitas kontekstas, bet tuo buvo grasinama, žvanginama, tad tai – ne pirmas kartas“, – sakė politologas.
Kodėl pasirinktas laidas būtent dabar, kaip svarstė L. Jonavičius, gali būti kelios interpretacijos.
„Kuri iš jų teisinga – sunku pasakyti. Kai tu nesugebi laimėti, pasiekti tikslų konvencinėmis priemonėmis, tau belieka tik grasinti branduoliniu ginklu, peržengiant visas racionalaus proto, logikos ir šiaip net savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ribas.
Antras aspektas, ką jau aptarėme, tai yra, kad, siekiant sustiprinti savo pozicijas karo lauke, bandoma grasinti branduoliniu šantažu ir taip susilpninti sprendimus – ar dėl tos pačios ginkluotės tiekimo, ar kitos pagalbos Ukrainai“, – įvertino L. Jonavičius.
Jis priminė, kad Baltarusijoje yra anksčiau buvęs dislokuotas branduolinis ginklas – tada, kai šalis buvo Sovietų Sąjungos dalimi.
„Mano supratimu, iš Putino perspektyvos žvelgiant, jis dislokuos tą branduolinį ginklą tik tokiu atveju, kai bus visiškai tikras, kad visiškai kontroliuoja situaciją Baltarusijoje. Kitaip sakant, to ginklo dislokavimas Baltarusijoje iš esmės reikš Baltarusijos grįžimą į Sovietų Sąjungos laikus, jei kalbame apie santykį tarp Minsko ir Maskvos“, – sakė politologas.
Kaimyninės šalys, anot jo, turi nepasiduoti šantažui ir būti pasirengusios visiems galimiems scenarijams.
„Tai reiškia, kad Lietuva, kartu su visais partneriais NATO aljanse, turi nuolat įdėmiai stebėti situaciją, turėti pasirengus aiškius planus, ką daryti vienokios ar kitokios situacijos atvejus ir turėti pajėgumus apsiginti, jei grėsmė netyčia taps reali. Maksimalus saugumas visame rytiniame NATO flange, pradedant Lietuva, Lenkija, Latvija ir visomis kitomis valstybėmis“, – paaiškino L. Jonavičius.
Šia žinia, jo vertinimu, režimas bando paveikti ir NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks panašiu metu, kaip ir anonsuoto branduolinių ginklų sandėlio Baltarusijoje statybų pabaiga, sprendimus.
„Visa tai yra susiję ir (susideda – aut.p.) į vieną loginę grandinę, kuri susiveda į Rusijos bandymą atgrasyti NATO, Vakarus nuo sprendimų priėmimo, kurie nebūtų palankūs ir naudingi Rusijai ar Baltarusijai“, – sakė ministro patarėjas.
L. Jonavičius taip pat sakė, kad reaguodami į tai, Vakarai turi, pavyzdžiui, galimybių plėsti sankcijas tiek Rusijai, tiek Baltarusijai.
„Pačios Rusijos atveju, be abejo, „Rosatom“ ateina į galvą, kaip tiesiogiai su branduoliniais ginklais susijusi ir vis dar nesankcionuota įmonė, jos dukterinės įmonės – ir urano sodrinimu, ir kitais dalykais užsiimančios įmonės.
Rusai tarsi patys prašosi tokius žingsnius darydami, kad šios įmonės ir su jais susiję asmenys būtų papildomai įtraukti į sankcijas. Lygiai tas pats ir Baltarusijoje – reikia atsekti žmones ir įmones, tiesiogiai susijusius su tuo pačiu „Rosatom“. Čia galbūt ir su Astravu susiję dalykai“, – kalbėjo pašnekovas.
Tad erdvės sankcijų plėtrai, pasak L. Jonavičiaus, tikrai yra.
„Šitoks Rusijos ir Baltarusijos žingsnis rodo, kad kalbėti apie kažkokį sankcijų švelninimą, lengvinimą ar spragų atvėrimą, apeliuojant į trąšų poreikį pasaulyje, kurio realiai net nėra, neteisinga. Griežta pozicija yra vienintelė įmanoma pozicija“, – akcentavo laidos dalyvis.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius „Žinių radijui“ taip pat sakė, kad reaguoti į žinią reikia griežtai ir siūlo Lietuvai grįžti prie Kaliningrado tranzito klausimo – iš esmės jį nutraukti.
„Griežtinti poziciją reikia. Yra sritys, kuriose Lietuva gali tai daryti vienašališkai. Yra sritys, kuriose reikalingas bendras susitarimas visų Europos, NATO partnerių. Reikia tiesiog sėsti, kalbėtis su partneriais, identifikuoti galimybes ir sutarti dėl jų įgyvendinamumo“, – komentavo L. Jonavičius.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
