Moteris teigia sulaukusi šokiruojančio pasiūlymo – esą tokią pavardę ji be vargo gautų atsisakiusi Lietuvos pilietybės.
Negalėdama pasikeisti asmens tapatybės dokumento, DELFI pašnekovė nežino, ar galės grįžti į Daniją. Mat bilietas rezervuotas pavarde, kurios Lietuvos įstaigos jai patvirtinti nenori.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pakraupęs. Mat kraštutinė galimybė – Lietuvos pilietybės atsisakymas – moteriai pateikta kaip paprasčiausias problemos sprendimo būdas.
Pasiūlymas pribloškė
„Mes su vyru gyvename Danijoje. Susituokėme Lietuvoje, bet „susirašėme“ Danijoje. Atvykus atostogų į Lietuvą, reikėjo pasikeisti pavardę. Metrikacijos skyriuje apskritai atsisakė registruoti mūsų santuoką ir keisti pavardę. Neva, kad mes negalime Lietuvoje turėti vyriškos pavardės“, - DELFI pasakojo pašnekovė, prašiusi neminėti savo vardo ir pavardės.
Atsisakymas registruoti santuoką sutuoktinius pribloškė. Jo motyvai – dar labiau.
„Mums jau buvo išduota ta pavardė Danijoje. Ir visi dokumentai buvo sutvarkyti. Viskas yra gerai, bet to dokumento jie (metrikacijos skyriaus darbuotojai – DELFI) vertinti nelabai norėjo“, - tęsė moteris.
Galiausiai civilinės metrikacijos specialistai pasiūlė išeitį. Tik toli gražu ne tokią, kokios sutuoktiniai tikėjosi. Pavardės su vyriška galūne panorusi moteris tokią pavardę esą galėtų gauti atsisakiusi Lietuvos pilietybės.
„Nusiuntė pas pavaduotoją metrikacijos skyriuje. Ir tas pavaduotojas turėjo vienintelį pasiūlymą – atsisakyti Lietuvos pilietybės ir tokiu būdu gauti „vyrišką“ pavardę. Sako, galite paprastai išspręsti problemą. Jau apsidžiaugėme, kad yra išeitis. O tada pasiūlė – atsisakykite Lietuvos pilietybės, ir pakeisime. Nes užsienio piliečiai Lietuvoje gali turėti „vyrišką“ pavardę. Sakė, kai būsite nebe Lietuvos pilietė, galėsite gauti tokią pavardę, - teigė pašnekovė. - Jam tai neatrodė keista. Sako, jūs vis tiek negyvenate čia, tai kam ta pilietybė reikalinga.“
Galiausiai sutuoktiniai kreipėsi į Teisingumo ministeriją. „Ji vienintelė mums padėjo ir stengėsi operatyviai spręsti problemą. Bet šiandien vis dar niekas neaišku“, - sakė pašnekovė.
Nežino, ar galės grįžti į Daniją
Atostogų į Lietuvą grįžę sutuoktiniai vis dar nežino, ar galės grįžti į Daniją. Mat vienas atgalinis bilietas užsakytas „vyriška“ pavarde, kurios Lietuvoje niekaip nepavyksta įteisinti.
„Dokumentai šiai dienai nesutvarkyti. Taigi vis dar nežinau – ar išskrisiu, ar ne“, - atsiduso pašnekovė.
Keblumai kyla dėl daniško dokumento. Įregistravus santuoką Danijoje, pašnekovė gavo atitinkamą asmens dokumentą – asmens kortelę, su kuria ji ir įsigijo lėktuvo bilietus į Lietuvą ir atgal. Tačiau šis dokumentas su „vyriška“ pavarde yra be nuotraukos, tad Lietuvos oro uostuose, moters nuomone, jis veikiausiai nebus pripažįstamas.
Teisingumo ministerijos specialistai, anot jos, prašyme registruoti „vyrišką“ pavardę pagal ES valstybėje išduotą dokumentą jokios problemos neįžvelgė. Esą civilinės metrikacijos specialistai turi nesispyriodami tenkinti tokį prašymą.
R.Šimašius: tokių pasiūlymų valstybės tarnautojai neturėtų dalinti
Teisingumo ministrą R. Šimašių pribloškė moters gautas pasiūlymas dėl pavardės išsižadėti Lietuvos pilietybės.
Tiesa, Teisingumo ministerijos galios šioje istorijoje kiek ribotos, mat civilinės metrikacijos įstaigos jai nepavaldžios.
„Civilinės metrikacijos įstaigos yra savivaldybių kompetencijoje ir jų valdomos. Teisingumo ministerija yra konsultuoti ir metodiškai vadovauti civilinės metrikacijos įstaigoms. Pasitaiko tokių atvejų, kai, sakykime, tenka aiškinti dalykus, kurie ir taip turėtų būti aiškūs“, - apgailestavo R. Šimašius.
Registro tarnyba: tokią pavardę įteisinti gali tik teismas
Tačiau priešingos nuomonės laikosi Gyventojų registro tarnyba. Jos direktorė Marija Norkevičienė DELFI teigė, jog Lietuvos pilietei sudarant santuoką su kitu Lietuvos piliečiu, moters pavardė gali būti tik su „moteriškomis“ galūnėmis – galūnės „-as“ tarp variantų nėra.
„Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas dėl moterų pavardžių darymo, - teisės aktą, kuriuo vadovaujasi civilinės metrikacijos specialistai, įvardijo M. Norkevičienė. - O jūs galvojate, kad pirmas toks žmogus? O koks jai skirtumas? Jos akte ir piliečio pase bus normali lietuviška pavardė.“
Pasak Gyventojų registro tarnybos vadovės, yra tik vienas kelias pasiekti, kad pavardė su galūne „as“ būtų patvirtinta neatsisakius Lietuvos pilietybės.
„Gali teismo keliu bandyti. Taigi tie pirmieji atvejai, kad būtų galūnė „ė“ – „Zvonkė“, „Trumpė“ – buvo pripažinti tik po teismo sprendimo. Ir tik tada įsiteisėjo. O anksčiau neleisdavo“, - aiškino M. Norkevičienė.
Mato vieną teisės aktą – nemato kito
Dėl pavardės pakeitimo kryžiaus kelius einanti DELFI pašnekovė nebuvo nustebinta tokios Gyventojų registro tarnybos nuomonės.
„Lygiai tą patį man sakė metrikacijos skyriuje. Bet aš pati esu teisininkė, išmanau įstatymus. Visų pirma, mes negyvename Lietuvoje, visų antra, Lietuvoje mes esame išsiregistravę. Visų trečia, kita valstybė jau yra priėmusi sprendimą mano pavardę pakeisti“, - aiškino moteris.
Pasak jos, ir Teisingumo ministerijos patvirtintoje prašymo keisti pavardę formoje yra aiškiai nurodyta, kad pavardė gali būti keičiama pasikeitus pavardę užsienio valstybėje. O Lietuvos tarnybos negali nepripažinti oficialaus kitos ES šalies dokumento, kuriuo pakeista jos pavardė.
Pašnekovė teigė jau sulaukusi ir oficialaus Teisingumo ministerijos užtarimo – dokumentas nukeliavo ir į pavardę pakeisti atsisakiusį metrikacijos skyrių. Pavardę su galūne „as“ moteris tikisi gauti jau artimiausiomis dienomis.