Tai pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
Jis tikisi, kad vadovaudamasi Seimo patvirtintomis gairėmis Vyriausybė parengs ir Seimui pavasarį pateiks reikiamus teisės aktų projektus.
Parlamentarai imasi reformos, siekdami, kad "socialinio draudimo sistema būtų finansiškai tvari, užtikrintų solidarumo principo įgyvendinimą, sistemą administruojančios institucijos veiktų efektyviau, šio draudimo išmokos labiau priklausytų nuo mokėtų įmokų ir socialinio draudimo stažo, o vidutinė pensijos pakeitimo norma ateityje nemažėtų".
Projekto rengėjai siekia aiškesnio ir stipresnio įmokų ir išmokų ryšio nustatymo, išmokų dydžius susiejant su mokėtų įmokų dydžiais bei laikotarpiu, už kurį buvo priskaičiuotos ir mokėtos socialinio draudimo įmokos.
Politikai taip pat norėtų nustatyti aiškią, objektyviais kriterijais paremtą išmokų indeksavimo tvarką.
Reformos gairėse kalbama ir apie santykio tarp "Sodros" ir valstybės biudžeto nustatymą, balansuojant finansų srautus, derinant skolinimąsi, pensijų kaupimo finansavimą ir gerinant administravimą.
Nutarimo projekte "Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo", kurį įregistravo R. J. Dagys, siūloma pakeisti socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimą, galimai pereinant prie virtualių sąskaitų sistemos.
Projekte siūloma reformuoti bazinę pensiją: vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos mokėti vieną nacionalinę (ar paraminę, bazinę) pensiją iš valstybės biudžeto.
Reformos gairių rengėjai siūlo sukurti paskatas dirbti ilgiau (nustatant pensijų dydžių ryšį su demografiniais ir ekonominiais rodikliais); įmokas senatvės pensijai skaičiuoti ir mokėti nuo visų pajamų, kurios įskaičiuojamos į pensijų dydį (motinystės, tėvystės, motinystės/tėvystės pašalpų ir nedarbo draudimo išmokos). Pensijas netekus darbingumo siūloma skaičiuoti kitaip negu senatvės pensijas, siejant su darbingumo netekimo procentais bei taikyti kitokią tvarką dirbantiems jų gavėjams.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, projekte siūloma išplėsti pensijų finansavimo bazę, tuo pačiu mažinant valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifą ir dalį išlaidų finansuojant iš valstybės biudžeto. Siūloma pakeisti socialinio draudimo rūšis: atskirti sveikatos draudimą ir pensijų kaupimą nuo socialinio draudimo.
Reformos rengėjai siūlo numatyti, kad į bendrą valstybinio socialinio draudimo tarifą nebūtų įskaitomas sveikatos draudimo tarifas ir valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, pervedamos į pensijų kaupimo fondus, tarifas, o į fondo pajamas būtų įskaitytos tik tos įmokos, kurios naudojamos vadovaujantis valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pasak R. J. Dagio, reformos gairėse kalbama ir apie pensijų kaupimo sistemos tobulinimą.
Projekte siūloma nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo dalis pensijų socialiniam draudimui ir pensijų kaupimui, didesnį tarifą skiriant pensijų socialiniam draudimui.
"Siekiant sumažinti pensijų kaupimo sistemos dalyvių riziką, tikslinga įdiegti gyvenimo ciklo fondų koncepciją", - sako Seimo komiteto vadovas.
Projekte taip pat siūloma sukurti prie Lietuvos banko ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę II pakopos pensijų fondams valdyti.