Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko, dabar vėl pastebimas užsienio agentų suaktyvėjimas.
Dar prieš Lietuvai pradedant pirmininkauti ES, skambėjo pranešimai apie tai, kad rytų kaimynių agentai aktyviai ieško kontaktų Lietuvoje. Aiškėja, kad perspėjimai nebuvo iš piršto laužti.
„Info TV“ laidos „Info diena“ šaltinių teigimu, neaiškūs asmenys per patį ES pirmininkavimo įkarštį bandė verbuoti Seimo kanceliarijos darbuotojus, kad šie, kopijuodami ar spausdindami dokumentus, padarytų papildomą kopiją ir ją parduotų. Dėl tokios veiklos surengti du uždari, iš anksto neskelbti, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiai.
„Pareigūnai yra informavę apie tokius susitikimus, Valstybės saugumo departamentas dirba savo darbą. Galiu tik tiek pasakyti, kad paskutiniu metu žvalgybos vėl yra suaktyvėjusios“, – „Info dienai“ sakė A. Paulauskas.
Apsauga – ne geležinė
Seime, pasak laikinojo kanclerio Gedemino Aleksonio, su slaptais dokumentais galima susipažinti tik specialiame kabinete kambaryje. Dokumentus kopijuojantys žmonės taip pat tai atlieka pagal specialią tvarką, tad nutekinti informaciją esą būtų sunku. Tačiau, kad bandymų būta – neneigiama.
„Būtų neteisinga sakyti, kad niekas tokių dalykų nebando. Jei kanceliarijai kyla įtarimų, apie tai informuojamas Saugumo departamentas“, – aiškino laikinasis Seimo kancleris G. Aleksonis.
Prieš Lietuvai pradedant pirmininkauti ES, seime saugumiečiai darbuotojams rengė kursus. Supažindino su užsienio žvalgybų darbo metodais, mokė darbuotojus kaip elgtis susidūrus su galimu šnipu. Pasak A. Paulausko, tokius kursus reikėtų rengti nuolat, tai ir ketinama daryti.
„Nereikšminga“ informacija
Pasak žvalgybos specialistų, net ir nereikšmingi dokumentai, tam tikrame kontekste gali įgauti didelę reikšmę. Tarkime, gavus į kareivines pristatomo sviesto važtaraštį, žinant, koks yra kario davinys, galima suskaičiuoti, kiek konkrečioje vietoje yra pajėgų.
Su verbavimu teko susidurti ne tik Seimo darbuotojams, bet ir politikams.
Liberalą Remigijų Šimašių agentai verbavo, šiam dar dirbant visuomeninį darbą – prieš 6-erius metus. Paprastai bendravimą šnipai esą prasideda lengvo turinio pokalbiu.
„Buvo leidimas suprasti, kad jiems įdomu šnekėtis, na tai pati pradžia. Kadangi man nebuvo įdomu, tuo viskas ir baigėsi. Aplinkybių pasakoti nenorėčiau. Galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų institucijos dirba ir dirba gerai. Labai džiaugiuosi, kad kitų šalių institucijos nedirba taip gerai, kaip kad legendos sklando“, – „Info dienai“ pasakojo R. Šimašius.
Už šnipinėjimą – kalėjimas
Valstybės saugumo departamentas užsienio agentus pagal galimybes stebi, stengiasi kontroliuoti, jei yra galimybė diskretiškai įspėja žmones, kad su jais ryšį bando užmegzti šnipas. Pasak patyrusių saugumiečių, toks darbas vykdomas nuolat ir tuo nereikėtų stebėtis.
„Į Gariūnus ar Kalvarijų turgų gi neis. Eina į Seimą, eina ten, kur galima gauti informacijos apie Lietuvą, dar svarbiau – apie ES, dar svarbiau – apie NATO arba Ukrainą. Toks jų darbas“, – sakė buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis.
Saugumo departamentas teismui neseniai perdavė dvi bylas, kuriose šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamas vyras, dirbęs paramediku, bei valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbęs asmuo. Karys rinko informaciją apie krašto apsaugos sistemą net penkerius metus. Užverbuotas „Oro navigacijos“ darbuotojas teikė duomenis apie karinius ir civilinius skrydžius.
Už šnipinėjimą kitos valstybės tarnyboms gresia nelaisvė iki 15 m.