Viceministrė pateikė savo versiją
Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos pirmininkė, aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė laidoje Delfi diena pateikė savo versiją, kaip ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
„Pirmiausia, turbūt reikėtų paaiškinti, kad toks sprendimas nebuvo priimtas, tiesiog buvo įvestas draudimas ir aš tuoj pasakysiu kodėl. Draudimas buvo įvestas po praėjusiais metais birželio mėnesį priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris panaikino lankų ir strėlių reglamentavimą, kaip tai galima naudoti. Todėl jau liepą sulaukėme medžiotojų klausimų, ar galėtume naudoti lankus ir kaip tai atrodytų. Po tokių pasisakymų pradėjome žiūrėti, kaip čia bus, ir įvedėme draudimą, nes ES teisės aktai nepasisako ir nereglamentuoja medžioklinių lankų ir strėlių, todėl mes valstybėje turėjome ateinančių medžioklės taisyklių metu įvesti šį reglamentavimą, stabdydami per draudimą, kad iki 2020 metų lankai medžioklėje negalės būti naudojami“, – sako viceministrė.
Paklausus, kodėl kilo toks nepasitenkinimas ir kritika, pašnekovė tikina, kad žmonės tiesiog neįsigilino į šias naujienas.
„Gal trūko šiek tiek paaiškinimo, bet reikėtų įsiskaityti ir kitus įstatymus – ne medžioklės įstatymą ir ne medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklės yra žemesnis teisės aktas, kadangi mes neturime aukštesnio, kuris reglamentuotų šį dalyką šalyje (...) mes susiduriame su teisine duobe.
Jeigu ir būtų medžiojama, ir sugautas būtų toks medžiotojas ar naudotojas tokio įrenginio, mes net neturėtume galimybės jo bausti, todėl mes turėjome draudimu nustatyti, kad tai daryti griežtai draudžiama iki 2022 metų“, – pridūrė viceministrė.
Netiki viceministrės išvedžiojimais
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narys Vaidas Balys prieštarauja tokiam sprendimui ir sako, kad tokos viceministrės aiškinamos interpretacijos jam yra naujiena. Anot jo, labiausiai trūko proceso derinimo.
„Turiu pripažinti, kad ši nauja interpretacija man yra visiška naujiena ir man ji panaši į labai įdomią gynybinę strategiją. Iš ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo išbrauktas dalykas automatiškai netampa legalus medžioklei. Yra medžioklėje du punktai – ką galima medžioti ir ko negalima. Tam, kad medžioklėje būtų galima naudoti lankus, jie turi būti įrašyti prie leistinų įrankių. Nuo 2004 metų jų ten nebuvo ir jie automatiškai netapo legalūs.
O tai, ką sako viceministrė, kad jie uždraudė, tai tam yra punktas – medžioklėje draudžiama naudoti šiuos įrankius. Atidėjimas yra padarytas ir dėl to, kad reikia tam pasiruošti, bet ir dėl to, kad būtų galima aiškinti, kad neva diskutuosime su visuomenėje, bet mes jau ir dabar matėme – diskusijų nebuvo“, – svarstė pašnekovas.
„Man tiesiog sunku patikėti tuo, ką matau ir ką girdžiu“, – pridūrė jis.
Paklausus, ar daugeliui medžiotojų šis klausimas yra aktualus, viceministrė tikino, kad tiksliai negali pasakyti.
„Ar daug medžiotojų norėtų medžioti lankais, aš negaliu pasakyti, bet jeigu keturios medžiotojų organizacijos pateikė tokį pasiūlymą ir pageidavimą, tai, matyt, poreikis yra. Ar tiek daug jų medžios – dar klausimas. Kiek žinau, tai yra brangus malonumas“, – sako R. Vaitkevičiūtė.
Sprendimai nebuvo derinti
Tuo tarpu V. Balys pabrėžia, kad šie sprendimai visiškai nebuvo derinti.
„Viceministrė sakė, kad medžiotojai pateikė pasiūlymus, bet užmiršo antrą dalį – kaip tai buvo derinama taryboje. Buvo sutarta, kad kai medžiotojai pateiks pasiūlymus, tai bus derinama, taigi tos derinimo dalies nebuvo. Šios dalies nereikėtų pamiršti“, – sako V.Balys.
Anot jo, svarbu akcentuoti tai, kad situacija ir sprendimai būtų pateikti skaidriai ir aiškiai.
„2018 metais dabartinis ministras buvo vienas iš Seimo narių. Kiek žinau, Kęstutis Mažeika buvo vienas iš iniciatorių. Tuomet buvo aiškiai sakoma, kad tai yra skirta komercinei medžioklei, kad būtų galimybė iš mūsų gyvūnų, arba, kaip dabartinė ministerija traktuoja, gyvūnijos išteklių, daugiau uždirbti pinigų. Kaip tai daroma – aš nežinau, nesu medžiotojas.
Tiesą pasakius, man net nelabai rūpi. Aš žiūriu iš tos pusės, kad ministerija turėtų atstovauti visuomenei, o ne keturioms ar penkioms organizacijoms, turėtų būti svarbu gyvūnija, reiktų išsiaiškinti, kas svarbiau – gamtos apsaugos, gyvūnijos apsaugos ar kiti dalykai, kitas dalykas – kaip visa tai derinama su visuomene. Nenorėčiau, kad čia viskas būtų „užmuilinta“ ir užmiršta“, – laidoje sakė pašnekovas.
„Man šiek tiek gėda už šituos žmones, geriau pripažintų klaidą“, – taip pat sako jis.
Žada viešinti susirašinėjimus
V. Balys sako ketinantis viešinti kai kuriuos vidinius susirašinėjimus su kai kuriais medžiotojais, kurių pasisakymai, anot pašnekovo, yra labai įžeidūs.
„Mes viešinsime, koks vyko vidinis susirašinėjimas – tie patys viceministrės mylimi medžiotojai. Jie sureagavo į mūsų pasiūlymus, mano nuomone, ant įstatymo ribos balansuojančiais atsakymais ir man įdomu, kaip viceministrė sureaguos į tokį narių elgesį.
Tai bus irgi tam tikras lakmuso popierėlis. Tiesiog buvo išsityčiota – pavadinta korupcija, šantažuotojais, pasiūlyta išsiplauti galvas ir panašiai. Tokios tarybos, mano nuomone, turėtų būti išformuotos tą pačią akimirką ir pakeistos į kažką, kas veikia. Man, bent jau viceministrės vietoje būtų labai gėda, kad ji šioje vietoje nieko nepadarė“, – sako pašnekovas.
Skandalingame susirašinėjime – įžeidžiantys žodžiai
Keičiant medžioklės taisykles, kuriose paskutinę akimirką buvo įteisinta medžioklė lankais nuo 2022 metų, vyko ilgi susirašinėjimai tarp Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos narių.
Tačiau kaip teigia su Delfi kalbėję tarybos nariai, medžioklės lankais klausimas nebuvo svarstytas.
Taryboje daugiausia narių turi Aplinkos ministerija, jai pavaldžios institucijos ir medžiotojų bendruomenė. Mažiausia yra gamtininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, pasisakančių už aplinkos išsaugojimą.
Delfi gavo susirašinėjimą tarp tarybos narių ir susipažino su laiškais, adresuotais tarybos pirmininkei ir aplinkos viceministrei R. Vaitkevičiūtei. Ji taip pat yra ir medžiotoja.
Aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos teikė labai daug pasiūlymų ir korekcijų, kurios norėjo, kad atsirastų medžioklės taisyklėse.
Tačiau jų pasiūlai dažnai suerzindavo medžiotojų atstovus, priklausančius tarybai.
„Aplinkos ministerijos darbuotojai persiuntė mums kitus pasiūlymus, tačiau kaip bus derinama su visomis suinteresuotomis pusėmis nebuvo atsakyta. Ir į visus mūsų klausimus apie tai sulaukdavome tylos”, - nurodė susirašinėjime dalyvavę asmenys.
Delfi gavo šių metų balandžio 9 dienos susirašinėjimo kopijas. Jose matyti, kad savo pasiūlymus teikę nevyriausybininkai užsitraukė medžiotojų organizacijos nemalomę. Jie viešame laiške, skirtame Aplinkos ministerijai ir viceministrei R. Vaitkevičiūtei buvo išplūsti.
„Sulaukėme įžeidžiančios reakcijos iš medžiotojų atstovų. Nors tai yra oficialus susirašinėjimas su Medžioklės konsultacine taryba, kur įtraukti valstybės institucijų tarnautojai, tačiau iš tarybos pirmininkės, viceministrės R. Vaitkevičiūtės nebuvo jokios reakcijos ir įžeidinėjimai nebuvo stabdomi”, - dėstė susirašinėjime dalyvavę visuomenininkai.
Pateikiame Medžiotojų draugijos laišką viceministrei, kalba netaisyta:
„Gerb. viceministre,
Šiuo jus norime informuot kodėl neketiname derėtis ar diskutuoti su taip vadinama „Aplinkosaugos koalicija" dėl Medžioklės taisyklių, nes:
1. Šios koalicijos narius pažįstame iš jos nešvarių darbelių. Kai jie vieno mūsų medžioklės ploto vieneto ūkininkei šantažo būdu primygtinai siūlė įsigyti tvorų nuo vilkų. Vilkų papjautas avis registruojame VSTT tinklapyje. niekas nepadeda.
2. Mūsų nuomone, su šantažuotojais, teroristais ar korumpuotais asmenimis paprastai nesiderama”.
Tarybos narys Vaidas Balys, nevyriausybinės organizacijos „Baltijos vilkas” atstovas Delfi teigė tai vertinantis kaip didžiulę nepagarbą.
„Kaip mužikiškumą ir nepagarbą sau, kitiems, procesui ir demokratinėms institucijoms. Iš viceministrės negirdėjau jokios reakcijos”, - teigė jis.
Dar kartą perklausus, V. Balys sakė, kad nei ministerija, nei vieministrė į tokius medžiotojų žodžius iki šiol nesureagavo.
„Ne. Ji niekaip nereagavo į tą susirašinėjimą. Arba medžiotojų oficialų raštą”, - teigė V. Balys.