Filmuota medžiaga paviešinta laikinosios Seimo komisijos, sprendžiančios, ar atimti „tvarkiečio“ teisinę neliečiamybę, posėdyje. Joje matyti, kaip P. Gražulis, Kauno politikas Stanislovas Buškevičius ir būrys jų bendraminčių pajuda link gyvos policijos pareigūnų grandinės, saugančios eitynių prieigas. Pareigūnai atsisako P. Gražulį įleisti į renginio teritoriją ir kelissyk ragina parlamentarą laikytis saugaus atstumo. Vienas pareigūnas tris kartus stumteli parlamentarą.
Tada P. Gražulis pasilenkęs nėrė tarp pareigūnų. Policininkai reagavo žaibiškai ir parlamentarą sutramdė, filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vienas pareigūnas prie „nukenksminimo“ prisideda ranka spausdamas politiko veidą.
Komentuodamas šias aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas Seimo komisijai aiškino, jog gyva pareigūnų grandinė suformuota siekiant užtikrinti renginio saugumą. Anot jo, pareigūnams buvo nurodyta neįleisti į Gedimino prospektą priešiškai nusiteikusių asmenų, o gyva grandinė buvo tolygi STOP juostai, kurios pažeidimu oficialiai kaltinamas P. Gražulis.
K. Lančinskas taip pat pažymėjo, kad jeigu parlamentaras nebūtų „nėręs policininkams tarp kojų“, jo atžvilgiu nebūtų pritaikyta fizinė prievarta.
„Situacija buvo tokia. Paskui poną Petrą ėjo tam tikras kiekis taip pat nusiteikusių asmenų. Visi kiti stebėjo ir žiūrėjo, kaip pasiseks ponui Petrui. Jeigu ponas Petras prasmuks, tai ir visi kiti mušimės su pareigūnais“, - aiškino K. Lančinskas.
P. Gražulis filmuotą medžiagą žiūrėjo kartais mesteldamas kokį nors komentarą ir nervingai pirštais tuksendamas šalia esančios kėdės atlošą. Šioje kėdėje vaizdo įrašo peržiūros metu sėdėjo Vytautas Grašys, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas.
P. Gražulis tikino, kad pareigūnai neprisistatė ir neįspėjo apie galimas poveikio priemones. K. Lančinsko paaiškinimus, kad pareigūnų grandinė tolygi STOP juostai, jis interpretavo kaip įrodymą, kad STOP juostos apskritai nebuvo. Vis dėlto politikas pripažino, kad nerdamas tarp pareigūnų mėgino prasmukti į eitynių teritoriją.
„Prieinu aš – ir nepraleidžia. (...)Klausiu, kokiu pagrindu. Jie neatsako, - pikitnosi P. Gražulis. - Kluptelėjau ir pabandžiau praeiti.“
Kaip ir anksčiau, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas prisiekinėja tenorėjęs su bendražygiais išgerti kavos Gedimino prospekte.
„Dar neprasidėjus renginiui Stanislovas Buškevičius pakvietė visus kavos. (...) Ir mes nuėjom ten, kur visi ėjo. Išgerti kavos“, - tvirtino P. Gražulis.
Seimo komisija sprendimą dėl politiko imuniteto turėtų priimti jau kitą savaitę. Komisija Seimui siūlys pritarti arba nepritarti generalinio prokuroro Dariaus Valio kreipimuisi dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo. Norint ją panaikinti, reikalingas bent 71 Seimo nario balsas.
„Tvarkiečio“ neliečiamybė naikinama jau antrą kartą. Prieš trejus metus P. Gražulio imuniteto panaikinimo siekta dėl tokių pačių priežasčių: 2010 m. vykusių pirmųjų Lietuvoje homoseksualų eitynių metu politikas peršoko apsauginę tvorą ir kibo į atlapus policijos pareigūnams, reikalaudamas įleisti jį į renginio teritoriją. Jam pavymui sekė ir kitas ankstesnės kadencijos Seimo narys Kazimieras Uoka.
Tiesa, prieš trejus metus Seimas tėškė antausį prokurorams ir nesutiko panaikinti P. Gražulio ir K. Uokos neliečiamybės. Vis dėlto K. Uoką ši istorija pasivijo. Kaip DELFI jau rašė, iš naujo atliekamas turimas dėl eksparlamentaro veiksmų. Tyrimą iš naujo pradėti leido Tautininkų sąjungos, kuriai K. Uoka priklauso, nesėkmė pernykščiuose Seimo rinkimuose. Į parlamentą neprasibrovęs tautininkas neteko teisinės neliečiamybės. Tačiau tyrimas K. Uokos atžvilgiu truko labai trumpai ir neseniai buvo nutrauktas.