NEC svetainėje nurodoma, kad „klausimynai yra užkoduojami, todėl atskirų mokinių atsakymai niekur nėra skelbiami. Yra naudojama tik apibendrinta informacija apie tai, kokia situacija yra mūsų šalyje“, tačiau mažametį vaiką auginantis tėvas abejojo tokiu klausimynu: „Kaip jie gali tiksliai ir objektyviai padėti įvertinti mokyklos darbo rodiklius?“
Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba vadovaujamąjį darbą? Apie keistą mokyklose pateikiamą klausimyną pokalbis „DELFI Dienoje“.
Tėvai nenori atsakinėti į klausimus
Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pranas Gudynas sakė, kad tokiu klausimynu yra siekiama suprasti ir informuoti tėvus, savivaldybę, kokia yra tos konkrečios mokyklos duodama pridėtinė vertė.
Anot jo, tėvai dažnai klausia ir nori surasti jų vaikams pačią geriausią mokyklą, tačiau į klausimus, kurie, anot specialisto, galėtų padėti tai pasiekti, jie atsakyti tiesiog nenori ar vengia.
„Nacionalinių patikrinimų idėja yra tokia, kuri turėtų sudaryti galimybę įsivertinti savo pasiekimus ir įsivertinti savivaldybei, o tėvams turėti objektyvią informaciją, kaip sekasi jų vaikams. Labai nedaug yra tokių šalių, bet mes darome nedidelį tyrimą kiekvienai mokyklai. Tėvai labai dažnai klausia, kaip rasti gerą mokyklą, bet kai reikia pildyti klausimynus, dažnai tėvai išsigąsta, sakyčiau, kad reikia apsispręsti“, – DELFI laidoje sakė P. Gudynas.
Tikina, kad klausimynas diskriminuoja
Socialinių ir edukacinių projektų vadovė Rima Olberkytė-Stankus taip pat sureagavo į tokį klausimyną ir tikino, kad tikrai nesutiktų atsakyti į jame esančius klausimas. Anot moters, akivaizdu, kad jie yra diskriminuojantys.
„Aš auginu ketvirtoką ir tikrai nesutikčiau atlikti tokio klausimyno, netgi paraginsiu kitus tėvus nesutikti atsakinėti į tokius klausimus, kad ir kokie yra geri siekiai, ar gera ta mokykla, vis tiek nesutikčiau. Mes turime įsivertinti ne tai, ar mokykla yra gera, bet turime išsiaiškinti, ką reikia pakeisti, kodėl mūsų mokymosi pasiekimai yra vieni prasčiausi, bet šis klausimynas yra žalingas, nes jame yra labai daug diskriminacinių klausimų.
Tereikia persikelti į kitą Neries pusę ir galima pamatyti, kad pusė Šnipiškių gyventojų neturi indaplovės, naudojasi lauko tualetais. Mes turime nuspręsti, ar mums reikia klausimyno, kad mes tobulėtume, ar priešingai. Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kaip šis klausimynas galėtų pagerinti situaciją mokyklose“, – laidoje „DELFI diena“ kalbėjo moteris.
Klausimynas – ne lietuviškas išradimas
Specialistas P. Gudynas taip pat paaiškino, kad tokie daugelį tėvų papiktinę klausimai neatsirado „iš oro“. Anot jo, tai nėra lietuviškas išradimas.
„Tuos klausimus sugalvojome ne mes, tai yra ne lietuviškas išradimas. Šiuos klausimus galime rasti daugelyje tarptautinių tyrimų, kuriuos pildo ir Lietuvos vaikai. (…) Yra tėvų, kurie kartais bando pamokyti vaikus, kaip reikia atsakinėti į klausimus. Tiesiog tokie klausimai yra priimti, jie gerai veikia. Jeigu kažkuris nustoja veikti, jis išmetamas. Pavyzdžiui, iš ketvirtos klasės klausimyno yra išmestas klausimas apie indaplovę.
Dabar vyksta diskusijos, ar galima klausti apie vaiko lytį, bet tas klausimas vis dar lieka didžiojoje dalyje tyrimų. Aš noriu pasakyti, kad mes nenagrinėjame atskiro vaiko atsakymų, mes analizuojame bendrai mokyklos rezultatus, šalies ir savivaldybės, ir šiuolaikiniais metodais aiškinamės, ką mokykla geba duoti vaikai, tai yra vadinama šiuolaikiniais metodais. Tai nėra mūsų išradimas“, – sakė P. Gudynas.
Skatina ieškoti lygių galimybių visiems
Klausimyne vaikai turi atsakyti į kausimus apie tai, kiek jie gauna dienpinigių ne maistui, kiek namuose yra kompiuterių ir ar yra indaplovė.
„Jūs įsiklausykite: šiuo klausimynu yra siekiama išsiaiškinti, kurioje mokykloje mokosi daugiau vaikų, kurių šeimose yra indaplovės. Šis klausimynas, tik pakartosiu, yra diskriminuojantis, siekiama išsiaiškinti, kurioje mokykloje mokosi turtingesni tėvai. Aš noriu pabrėžti, kur mes gyvename, kiekvienam vaikui turi būti užtikrinama vienodos mokymosi galimybės. Mes turėtume išsiaiškinti, ką mes turime padaryti, kad visi vaikai gautų vienodą ir gerą išsilavinimą, kad nebūtų atskirties tarp mokyklų“, – laidoje piktinosi R. Olberkytė-Stankus.
NEC direktorės pavaduotojas pridūrė, kad NEC stengiasi padėti mokykloms, kad šios padėtų mokiniams pasiekti kuo geresnių rezultatų.
„Tas klausimynas yra apdorojamas, apibendrinti rezultatai yra kai kurie atiduodami mokyklai. Klausimas apie indaplovę nieko nereiškia, jis įgauna prasmę tik visame klausimų komplekse. Indaplovė yra tam tikras naujoviškumo, tėvų gero darbo požymis. Jeigu tėvai yra išsilavinę, jeigu jie pakankamai gerai gyvena, vaikui gali būti mokytis geriau. Keista, tačiau paaugliui berniukui yra geriau, kai tėvų aplinka yra turtingesnė, tada mokytis jiems geriau, o mergaitėms tai yra nekoreliuojantis dalykas, mergaitėms svarbesnė emocinė aplinka. (…) Turbūt ne visos mokyklos susinteresuotos, kad tyrimo rezultatai būtų geri.
Dažniausiai tėvai skundžiasi tada, kai mokykla jų neinformuoja apie tokį klausimyną, o juk labai paprasta yra sukviesti tėvus, gerai apie tai informuoti, o kai baigiasi tyrimas informuoti, kokia yra tos mokyklos pridėtine vertė. (…) Mokymosi rezultatai labai priklauso ir nuo to, ar jo tėvai gyvena Lietuvoje ar užsienyje“, – DELFI sakė P. Gudynas.
Klausimynas ydingas
Klausimyne taip pat klausiama, kiek knygų vaikai turi savo namuose. NEC atstovo teigimu, tai labai svarbus rodiklis, kuris atspindi „palankesnę mokymosi aplinką namuose, gal net aukštesnę šeimos kultūrą“.
„Klausimynas iš esmės yra ydingas, niekas nesiginčytų, jeigu jis vestų prie rezultato, kad vaikai būtų saugesnėje aplinkoje, bėda yra klausimyne, kuris žeidžia tėvus. Aš tiesiog rekomenduoju tėvams atsispausdinti šį testą ir įsivaizduoti, kad darbdavys jums sako, kad jį reiks atlikti kas dvejus metus, atsakykite, nes mes norime pagerinti įmonės kokybę“, – DELFI sakė R. Olberkytė-Stankus.