Knygoje minimo Pranešėjo tapatybę trečiadienį paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Anot jo, tai – sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Gailius.
Apie tai, kad T. Gailius turėtų įsitraukti į viešą diskusiją, feisbuke prakalbo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
„Visiems turime taikyti vienodus standartus. Mes reikalavome, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas atsakytų į keliamus klausimus. Tai sąžiningas ir pagrįstas reikalavimas“, – feisbuke rašė jis.
S. Malinauskas tęsė, kad dabar mes žinome, jog knygos Pranešėjas yra viešas asmuo, šiuo metu užimantis politinio pasitikėjimo pareigas sveikatos apsaugos ministro politinėje komandoje.
„Nuo šios akimirkos tai nebe Pranešėjas, o ministro patarėjas, kuris privalo pats atsakyti į visus klausimus. Juo labiau, kad jis pats noriai dalinosi informacija su žurnalistais ir siekė jos viešumo. Tai, kad jis to nedaro ir dabar atsisako dalyvauti viešose diskusijose, nėra normalu. Tai jau nebe knygos, o VSD reputacijos, kartu ir nacionalinio saugumo reikalai“, – teigė jis.
Sabatauskas: jis privalo atsakyti į visus klausimus
Su tuo sutinka ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Jis Delfi taip pat pabrėžė, kad Pranešėjas dabar yra viešas asmuo, nes dirba politinio pasitikėjimo pareigose.
J. Sabatauskas mano, kad T. Gailius viešumoje privalo atsakyti ne tik į su tiesioginėmis pareigomis SAM susijusius klausimus.
„Tai nesvarbu, dabar jo statusas kaip viešo asmens. Jei jis būtų VSD darbuotojas, jis, akivaizdu pagal pareiginius nuostatus, turėtų pareigą saugoti tam tikrą informaciją ir jos neatskleisti. Dabar jis nebėra tose pareigose. Juo labiau, kad jis tą informaciją atskleidė žurnalistams, kurie dabar parašė bestselerį, galima sakyti, kad jis yra tam tikras tos knygos bendraautorius“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Socialdemokratas teigė, kad jam apskritai įdomu, kokiais klausimais buvęs VSD darbuotojas patarinėja sveikatos apsaugos ministrui.
„Jis privalo atsakyti į visus klausimus, nes dabar jis dirba kitose pareigose. Juo labiau, kad tą informaciją, kurią jis privalėjo pagal pareigas saugoti, jis jau yra atskleidęs“, – kalbėjo jis.
Ar statusą panaikino, prokuratūra nesako
Informaciją apie galimus pažeidimus VSD tuomečiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui pateikęs T. Gailius buvo įgijęs pranešėjo statusą.
Tai 2020 metais kilus skandalui viešai patvirtino VSD direktorius Darius Jauniškis.
Pagal įstatymą pranešėjui netaikoma atsakomybė dėl informacijos pateikimo, jam negalioja atsakomybė dėl šmeižto ar orumo įžeidimo, jei „įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją“.
Pranešėjo informacija buvo pateikta tiek Generalinei prokuratūrai, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau institucijos tyrimų nepradėjo.
V. Bakas ketvirtadienį Delfi sakė, kad pagal įstatymą pranešėjo statusą apie galimus pažeidimus informaciją pateikusiam asmeniui suteikia prokuratūra. Jis teigė nežinantis, ar Pranešėjas vis dar oficialiai turi pranešėjo statusą.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė ketvirtadienį Delfi teigė, kad prokuratūra šio klausimo nekomentuos.
„Pagal įstatymą mes to komentuoti negalime. Mes nekomentuojame, nei kad tam žmogui suteikta, nei kad panaikinta. Ką teisingai jums pasakė V. Bakas, kad prokuratūra pagal įstatymą yra kompetentinga institucija, kuri tuos sprendimus priima“, – sakė E. Martinonienė.
Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo užtikrinti informaciją pranešėjo konfidencialumą.
Pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tiems, kas nagrinėja informaciją apie pažeidimą.
Tačiau pats įstatymas nedraudžia pranešėjo statusą turinčiam žmogui kalbėti viešai. Jame net numatyta, kad informaciją apie pažeidimą žmogus gali paskelbti ir viešai. Tai galima daryti, jei reikia skubiai pranešti apie gresiantį pavojų, arba jeigu kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi veiksmų.
Dulkys nežino, kas jam pasiūlė Gailių
Ketvirtadienį ELTA citavo A. Dulkį, kuris aiškino nežinantis, kas jam į patarėjus pasiūlė T. Gailių.
Naujienų agentūrai raštu pateiktuose atsakymuose ministras tvirtino, kad patarėjas SAM kuruoja korupcijos prevenciją.
Viešai skelbiamoje T. Gailiaus biografijoje nurodoma, kad jis yra baigęs teisę, prieš įsidarbindamas VSD 2000-aisiais, yra dirbęs Lietuvos kriminalinėje policijoje.
„Tiksliai negaliu pasakyti kas konkrečiai paminėjo T. Gailiaus pavardę, nes žinią apie kandidato paiešką buvau paskleidęs plačiai. Pokalbio metu įvertinęs jo profesinę patirtį ir asmens savybes bei jam sutikus, pakviečiau prisijungti prie komandos. Jis buvo įdarbintas ministro patarėju nuo 2021 m. birželio 1 d. T. Gailiui pradėjus eiti pareigas, buvo kreiptasi į Valstybės saugumą departamentą dėl leidimo dirbti su slapta informacija. Leidimas buvo suteiktas 2021 06 28“, – ELTAI teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko M. Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija.
Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino Pranešėjo tapatybę. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad Pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi Pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.