Panašias sumas savo kanceliarinėms reikmėms gavo ir konservatorius Donatas Jankauskas (daugiau kaip 43 tūkst. eurų) bei kitas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Jonas Mykolaitis (daugiau kaip 40 tūkst. eurų).
Tarybų narių išlaidų tyrimą atliekantis visuomenininkas kelia klausimus, ar šie bei kiti Kauno rajono savivaldybės nariai skaidriai naudojosi veiklai skirtomis lėšomis, mat, pasak jo, išmokų reglamentavimas nenumato būtinybės pagrįsti patirtas išlaidas čekiais ir kitais dokumentais.
Socialdemokratas V. Vitkauskas savo mėnesinėse išlaidų ataskaitose nurodė daugiausiai lėšų panaudojęs kanceliarinėms priemonėms – kas mėnesį apie 800 eurų. Per visą kadenciją tam skirta per 30 tūkst. eurų.
Tuo metu jo kolega J. Mykolaitis, pasak A. Tapino, pateikė ataskaitas, kuriose kelis mėnesius iš eilės įrašytos tokios pat sumos. Daugiausiai, kaip ir V. Vitkauskas, J. Mykolaitis skyrė kanceliarinėms priemonėms – per kadenciją tam išnaudota daugiau kaip 25 tūkst. eurų.
Tuo metu konservatorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas, A. Tapino teigimu, taip pat pateikinėjo ataskaitas, kuriose minimaliai keitė nurodomas sumas ir vien per 2022 metus kanceliarinėms priemonėms skyrė per 6 tūkst. eurų.
Seimo narys J. Urbanavičius per pusantrų metų įsisavino 17 tūkst. eurų
Tyrime atkreipiamas dėmesys ir į dabartinio Seimo nario, konservatoriaus Justino Urbanavičiaus išlaidas. Politikas ėjo tarybos nario pareigas iki 2020 m. – kol buvo išrinktas į parlamentą.
Pasak A. Tapino, politikas per pusantrų metų Kauno rajono taryboje išleido daugiau kaip 17 tūkst. eurų. Be to, Seimo nario ataskaitose pateikiamos „apvalios“ sumos, todėl abejojama, ar J. Urbanavičius sąžiningai pildė mėnesines išlaidų ataskaitas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. karantino metu J. Urbanavičiaus išlaidos kurui ir kitoms reikmėms nekito – nors buvo draudžiamas bet koks kontaktas ar kelionės, ataskaitose nurodoma, kad išlaidos degalams naudotos susitikimams su rajono gyventojais ir rinkėjais.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.