Tikina, kad vaizdas Lietuvoje keisis
Pasiteiravus, kodėl, ministro nuomone, situacija nesikeičia, jis pripažino didelę skurdo problemą, tačiau tikino, kad projekcijos rodo, kad 2018 ir 2019 metais situacija bus ženkliai geresnė.
„Yra keli svarbūs dalykai. Mes naudojame įprastą formulę, kad Statistikos departamentas pristato 2018 metų tyrimą, kuriame remiasi 2017 metų pajamomis. Galima sakyti, kad yra aptariama 2017 metų skurdo situacija. Pirma, galime pasakyti, kad santykinis skurdas stabilizavosi, nes nuo 2012 metų matėme gana nuoseklią augimo tendenciją. Antra, skurdas matuojamas dvejais būdais: santykinis skurdas ir absoliutus skurdas.
Mes matome gana ženklų absoliutaus skurdo mažėjimą, tokiame skurde yra apie 11 proc. žmonių, o santykiniame yra 23 proc. Kitas dalykas, mes ieškome, kaip galėtume skurdo rodiklius matuoti realiu laikotarpiu, aktualiu laikotarpiu. Mūsų projekcijos rodo, kad 2018 ir 2019 metais, ką Statistikos departamentas paskelbs kitais ir dar kitais metais, situacija bus ženkliai geresnė. Taip yra todėl, kad ši valdžia padarė esminius sprendimus skurdo mažinimo klausimais. Jie buvo padaryti 2018 metais“, - DELFI kalbėjo L.Kukuraitis.
Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Parama buvo įšaldyta
Ministras DELFI laidoje pabrėžė, kad ilgą laiką socialinės išmokos nebuvo didinamos, dešimt metų socialinė parama buvo įšaldyta.
„122 eurai yra valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taip pat buvo padidintas šios valdžios. Aš tik norėčiau pasakyti, kad nuo krizės laikotarpio valstybės remiamos pajamos būtent ir nustato teisę gauti socialines išmokas ir dydį, bet jos nebuvo didinamos. Tai reiškia, kad dešimt metų socialinė parama buvo visiškai įšaldyta. Kai mes atėjome, ją padidinome, kasmet ji augo. Tai jau yra didelis darbas tam, kad bent jau tie, kurie gauna socialines išmokas, nebūtų didesniame skurde. (…) Sutinku, kad kai mes kalbame apie skurdą, tai nėra tik pajamos. Žiūrint į 2017 metus, lyginant su 2016 metais, tai yra stabilu. Tai, kad skurdas stabilizavosi augančioje ekonomikoje yra gerai. Pajamos ir Lietuvos ekonomikos augimas yra gana spartus.Tai reiškia, kad bendrosios pajamos auga ir skurstančiųjų pajamos auga taip pat. Jeigu jos neaugtų, tada santykinis skurdas augtų daug greičiau“, - įsitikinęs L.Kukuraitis.
Laidoje ministras taip pat sureagavo į Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų vadovės Aistės Adomavičienės teiginį apie tai, kad situacija jau daugelį metų yra stabiliai bloga.
„Esu labai daug dirbęs su absoliučiu skurdu, su žmonėmis, kurie neturi jokių pajamų. Šioje situacijoje turėtų būti daug platesnis paslaugų tinklas, kuris padėtų žmonėms sužinoti, kokią paramą jie gali gauti, deja, labai daug žmonių nežino, kas jiems priklauso teisių prasme, kai jų pajamos yra tokios mažos. Paramą dalija savivaldybės. Tai yra savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų darbas ir atsakomybė. Tai tikrai yra didžiulis informacinis darbas. Jeigu mes kalbame apie kompensacijas, jeigu kalbame apie paslaugas į namus, tai paslaugų tinklas yra vienas silpniausių socialinės apsaugos sričių. Čia mes turime problemą“, - kalbėjo ministras.
Rodikliai mažai keitėsi
Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2018-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2017 metais.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 8,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,5 proc., kituose miestuose – 13 proc.), kaime – 16,8 proc. gyventojų. Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 metais jis sudarė 14 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnis, nei 2017-aisiais.
Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais pernai sumažėjo 3,4 procentinio punkto iki 10,4 proc., namų ūkiuose be vaikų – 2,1 procentino punkto iki 11,8 procento. Skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 31,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (23,8 proc.).
Žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc. dirbančių asmenų, 50,8 proc. bedarbių ir 13,1 proc. senatvės pensininkų. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,6 procentinio punkto, bedarbių – 2,2 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 3,1 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 345 eurai
Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2018 metais padidėtų iki 16,8 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui – jas atėmus, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis padidėtų nuo 31,9 iki 41,7 procento.
Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų. Per metus žemiau skurdo ribos gyvenančių gyventojų dalis nepakito.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai padidėjo 12,4 procento.