Trečiadienį vyko bendras uždaras URK ir ERK posėdis – jo metu nebuvo pateikta jokia rekomendacija, kuris šalies vadovas turėtų vykti į birželio mėnesį vyksiantį EVT susitikimą. Vis dėlto buvo nubalsuota dėl pozicijos viešai, komitetų vardu paraginti prezidentą G. Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę galiausiai susitarti dėl atstovavimo šaliai EVT.
14 komitetų narių buvo už tokį raginimą, 3 prieš ir 1 susilaikė.
Po posėdžio žurnalistams ERK pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad, jeigu šalies vadovas su ministre pirmininke iki birželio nesusitars, kas vyksta į EVT, gali būti, jog reikės imtis ir įstatymų pataisų.
„Taip pat buvo diskutuota, ar nereikėtų, jeigu nepavyksta susitarti iki artimiausios EVT, kuri vyks birželio mėnesį, peržiūrėti ir tam tikrus teisės aktus, kurie reglamentuotų aiškiau. Vis tik dabar tikrai kyla dvejopų vertinimų.
Žiūrėsime, kaip čia viskas rutuliosis toliau, bet, mano nuomone, aiškumas turėtų būti, nes dabar yra teisės aktai, kuriuose konkrečiai dėl EVT yra įvardintas Vyriausybės vadovas, prezidentūros atstovė ponia Skaisgirytė komentuoja apie konstitucines galias, tačiau vis tik EVT yra arba valstybių vadovai, arba valstybių vyriausybių vadovai“, – trečiadienį po komitetų posėdžio žurnalistams sakė ERK pirmininkė.
Pavilionis: dėl šito valdantieji ir opozicija sutaria
Tokiai pozicijai pritardamas URK pirmininkas Ž. Pavilionis kartu atkreipė dėmesį, kad raginimą šalies vadovams galiausiai susitarti, jo žiniomis, palaiko didelė dalis parlamentarų. Politiko teigimu, jis šiuo klausimu kalbėjosi su daugeliu politikų.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad tai yra ne tik pozicijos, bet ir opozicijos – įvairių politikos lyderių ir buvusių premjerų nuomonė, kad abu vadovai turi susitarti dėl atstovavimo ir turi tai padaryti kuo greičiau“, – Delfi sakė Ž. Pavilionis.
Premjerė, pasak jo, ne kartą kreipėsi dėl tokio susitarimo, tačiau pokalbių su G. Nausėda metu, kaip pažymėjo Ž. Pavilionis, būdavo kalbama tik apie pozicijų derinimą, tačiau ne apie atstovavimą valstybei.
„Ji patvirtino, kad nebuvo tartasi dėl atstovavimo, buvo tartasi tik dėl pozicijų“, – prezidento vyr. patarėjos Astos Skaisgirytės atsakymą komiteto nariams perpasakojo Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, šiuo metu daroma viskas, kad premjerė I. Šimonytė nedalyvautų Europos viršūnių susitikimuose, tačiau prezidentas, svarstė Ž. Pavilionis, galbūt yra sąmoningai klaidinamas savo patarėjų, sakančių, kad tradicijos vykti į EVT premjerui – nėra.
„Galbūt prezidentui neužtenka laiko? O galbūt ir prezidento patarėjai klaidina prezidentą, aiškindami, kad nėra tokių tradicijų – galbūt turi savų priežasčių ar nuoskaudų iš visokių praeities derybų dėl koalicijų ar postų?
Tuose pokalbiuose su prezidento patarėja buvo įvairių siūlymų įvardinta – netgi pasakytą, ką mes duosime mainais, jei jie dalinsis. Nelabai suprantu, ar mes čia iš tikrųjų turgumi užsiimame ar vis dėlto žiūrime valstybiškai ir veikiame kartu“, – kalbėjo URK pirmininkas.
Siūlo prezidentui susitikti
Ž. Pavilionis teigė siūlantis prezidentui G. Nausėdai susitikti su Seimo URK ir ERK pirmininkais situacijai aptarti.
„Tokią tradicija buvo prezidentės Grybauskaitės laikais, prezidento Adamkaus laikais. Aš manau, kad tie tarpininkai, kurie galbūt rūpinasi savo pačių pozicijomis, labai dažnai skaldančiai interpretuoja tą mūsų Konstituciją ir vietoje to, kad mus sutelktų vietoje vienybės, kas Seime yra tikrai remiama (…), atrodytų, kad prezidento patarėjai jį savotiškai klaidina, galbūt dėl asmeninių priežasčių“, – tvirtino politikas.
„Esu įsitikinęs, kad prezidentas nori tos vienybės ir aš kviesčiau tokiam susitikimui su komitetų vadovais ir tiesiai šviesiai atsakyti, kodėl iki šiol nėra tariamasi dėl atstovavimo viršūnių taryboje“, – dėstė Ž. Pavilionis.
Vis dėlto lieka neaišku, ar G. Nausėda ir I. Šimonytė iki birželio susitars dėl tolesnio atstovavimo valstybei EVT.
„Į tą klausimą buvo pasakyta, pavartojant keistus žodžius „horizontali koordinacija neįmanoma, mes pripažįstame tik vertikalią koordinaciją“. Atsiprašau, nesame Rytų valstybė, yra parlamentai, yra vyriausybės, pas mus, sakyčiau, yra labiau įprastas skandinaviškas veikimo kartu modelis, kuris ir Konstitucijoje per valdžių pasidalinimą įtvirtintas“, – komentavo parlamentaras.
Ž. Pavilionio tvirtinimu, šalies vadovams nesutarus, tektų atstovavimo valstybei klausimą spręsti per įstatymų keitimus.
„Ar tai bus atskiras įstatymas, ar mums reikės pakoreguoti egzistuojančius teisės aktus ir aiškiai apibrėžti premjero ir Vyriausybės vaidmenį tuose aktuose, ar mes galėsime eiti kokiais kitais keliais, mes tikrai apsispręsime su geriausiais teisiniais protais, kurių tikrai yra labai nemažai Lietuvoje ir politikais“, – pridūrė Seimo URK pirmininkas.
Diskusija tęsiasi ne vieną mėnesį
Prezidentūra ne kartą buvo akcentavusi, kad neplanuoja perleisti dalyvavimo EVT posėdžiuose ministrei pirmininkei. G. Nausėda taip pat teigė nematantis galimybės vizitais į EVT keistis su I. Šimonytė, priklausomai nuo susitikimuose aptariamų temų.
Kad prezidentas turėtų sėsti prie derybų stalo su konservatoriais Eltai praėjusią savaitę pripažino ir opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Apie tai galite skaityti čia.
„Kamuolys dabar yra Respublikos prezidento rankose“, – Eltai sakė S. Skvernelis, pažymėjęs, kad konservatorių retorika šiuo klausimu yra griežta, tačiau, anot jo, joje yra daug tiesos.
Vis dėlto kai kurios politinės jėgos yra akcentavusios, kad itin blogai vertina valdančiųjų konservatorių ir prezidentūros konfliktą dėl atstovavimo valstybei EVT. Tai ne kartą pabrėžė valstiečiai, valdančiuosius malšinti konfliktą ragino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra pripažinusi, kad ERK ir URK, teikdami rekomendacijas dėl G. Nausėdos atstovavimo Lietuvai EVT, peržengė kompetencijos ribas. Vis dėlto valdantieji tokio sprendimo nesureikšmino. Apie tai galite skaityti čia.
Tiesa, prieš artėjantį neformalų EVT gegužės 7-8 dienomis, Seimo komitetai buvo nusprendę neteikti rekomendacijos, kas turėtų vykti į Portugaliją. Ten vyko prezidentas, tačiau konservatoriai minėtu atveju negailėjo kritikos šalies vadovo delegacijos, kurią sudarė 13 žmonių, dydžiui.