„Neneigiu savo susitikimų su VSD. Su jais dirbu 30 metų. Tačiau tai yra nesusiję su politine kova. Mano susitikimai nebuvo niekaip susiję su V. Ušacku, jie buvo susiję su Astravo judėjimu“, – VSD pranešėjo istoriją tiriančios komisijos posėdyje kalbėjo Ž. Pavilionis.
2018-aisiais Ž. Pavilionis ir buvęs ambasadorius V. Ušackas varžėsi dėl galimybės tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiamu kandidatu į šalies vadovo postą.
Visgi, į tuometį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas yra teigęs, kad VSD vadovybė buvo davusi pavedimą paremti Ž. Pavilionį, ieškant informacijos apie esą prorusiškas V. Ušacko pažiūras.
2020-aisiais Ž. Pavilionis žiniasklaidai yra pripažinęs, kad pats rinko informaciją apie konkurentą ir perdavė ją VSD.
„Manau, kad dariau paslaugą pačiai tarnybai, informuodamas apie įtartiną asmenį“, – pirmadienį vykusiame posėdyje kalbėjo jis, pabrėždamas, kad yra surinkęs daug informacijos apie galimą V. Ušacko prorusiškumą.
Dabartinis Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas tikina, kad VSD jam neperdavė jokios informacijos apie V. Ušacką.
„Jeigu būtų davę, patikėkit, bet ką būčiau panaudojęs prieš V. Ušacką“, – komisijai sakė Ž. Pavilionis.
Be to, pažymėjo Ž. Pavilionis, jis pretenduoti į TS-LKD remiamo kandidato postą nusprendė sužinojęs apie V. Ušacko dalyvavimą.
„Kai pamačiau, kad V. Ušackas kandidatuoja mano partijos rinkimuose, tai buvo mano priežastis, kodėl aš kėliau savo kandidatūrą. Negalėjau leisti, kad prorusiškas asmuo atstovautų mano partiją. Bet atsiėmiau kandidatūrą, kai į kovą stojo I. Šimonytė“, – kalbėjo politikas.
„Nežinau, ką būčiau padaręs, kad V. Ušackas nebūtų tapęs kandidatu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 d.