Ž. Pavilionis sekmadienį teigė, kad Prezidentūrai iki sutartos datos – sausio 29 d. – atsisakius apsvarstyti URM pateiktas kandidatūras į diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo postą, URK pareikš savo poziciją šiuo klausimu.
ELTA pasiteiravo Prezidentūros, ar šalies vadovas Gitanas Nausėda ketina iki minėtos dienos apsispręsti dėl kandidatūrų. Šalies vadovo komunikacijos grupė informavo, jog tikimasi, kad „toliau kalbantis su Vyriausybe dėl ambasadorių skyrimo netrukus bus sutarta dėl abiem pusėms priimtinų kandidatų“.
„Pasiekus sutarimą, apie priimtus sprendimus bus informuotas Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Bet koks URK kišimasis į procesą šioje stadijoje būtų traktuojamas kaip spaudimas Prezidentui ir Vyriausybei“, – komentare Eltai teigė prezidento komunikacijos grupė.
Kaip buvo skelbta praėjusią savaitę, URM viceministras Egidijus Meilūnas teigė, kad ministerija vis dar laukia šalies vadovo paaiškinimo, kodėl jam netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Todėl, pabrėžė E. Meilūnas, tik sulaukus Prezidentūros atsakymo URM galėtų svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis, jog institucijos pagaliau sutartų dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos.
Prezidentūros komentare Eltai nurodoma, kad Daukanto aikštė „pateikė savo pastabas visam kandidatų į ambasadorius sąrašui (tame tarpe ir ambasadoriaus Lenkijoje) dar praėjusią savaitę“.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.