Kėdžių perstumdymai ir postų dalybos Rusijoje – ne naujiena. Tačiau V. Putino sprendimas per vieną dieną pakeisti būrį įtakingų vadovų kaip mat atkreipė ekspertų ir žiniasklaidos dėmesį. Kremliaus sprendimas, anot analitikų, nieko gero nežada ir tik dar labiau sustiprins šalyje įtakingų bei tarpusavyje dėl įtakos kovojančių saugumiečių klanų kontrolę.
Rokiruotės - iš karto keliuose regionuose
Pirmasis atleidimas paskelbtas ketvirtadienio rytą – iš pareigų atleistas prezidento atstovas Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje Vladimiras Bulavinas.
Buvęs KGB pareigūnas (1979 m. baigė aukštąją KGB mokyklą) ir šios saugumo tarnybos įpėdinės, Federalinės saugumo tarnybos (FST) direktoriaus pavaduotojas Šiaurės Vakarų apygardoje dirbo trejus metus. Tiesa, atleidimas – simbolinis, mat V. Bulavinas gavo naujas pareigas: jis tapo skandalo krečiamos Federalinės muitų tarnybos vadovu.
Pastaruoju iki šios savaitės dar buvo Andrejus Belianikovas, kurio namuose atlikus kratą rasti 9,5 mln. rublių, 390 tūkst. dolerių ir 350 tūkst. eurų grynaisiais, kurių kilmės pareigūnas nesugebėjo paaiškinti. Be to, Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentų vedamo A. Belianikovo namuose rasti prabangūs laikrodžiai, paveikslai ir kitos brangenybės.
Savo ruožtu, V. Bulavino vietą Šiaurės Vakarų apygardoje užims čia siunčiamas (kitų šaltinių teigimu „ištremiamas“) Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas.
Dar neseniai Kaliningrade rėžęs ugningą kalbą apie tai, kaip jis lietuviams parodys, kaip gyventi, N. Cukanovas buvo laikomas lojaliu V. Putinui, mat, poste išbuvo penkerius metus.
Vis dėlto Rusijos nepelno organizacija „Pilietinės visuomenės vystymo fondas“ birželio mėnesį paskelbė šalies gubernatorių veiksmingumo reitingą, kuriame N. Cukanovas atsidūrė 8-oje dešimtyje.
Ekspertai šį prastą įvertinimą aiškino Kaliningrado srities pramonės gamybos ir darbuotojų atlyginimų sumažėjimu. Be to, N. Cukanovas buvo kaltinamas į regiono valdžios struktūras sukišęs savus žmones, siejamus su nusikalstamu pasauliu ir neturiniu jokios administravimo patirties.
Todėl N. Cukanovą keičia Kaliningrade beveik nežinomas žmogus – vos pernai šios srities FST skyriaus viršininko pareigas eiti pradėjęs generolas Jevgenijus Ziničevas.
Politologas Jevgenijus Minčenka nurodė, kad J. Ziničevo paskyrimas vadovauti su NATO šalimis besiribojančiam eksklavui akivaizdžiai susijęs su padidėjusia įtampa tarp Maskvos ir Aljansu, taip pat Rusijos santykiais su Baltijos šalimis. „Jie nutarė paskirti jėgos struktūrų veikėją strategiškai svarbiame regione“, – aiškino ekspertas.
Tiesa, Rusijoje J. Ziničevas beveik nežinomas. Vis dėlto oficialūs duomenys rodo ir įdomų faktą, jog neseniai įsigijo sklypą netoli Valdajaus ežero toje vietoje, kur šalia prabangių prezidento V. Putino rūmų apsigyveno jo artimiausios aplinkos arba į ją pretenduojantys žmonės – politikai, saugumiečiai bei kiti pareigūnai.
Kitas Rusijos prezidento patikėtinis, atstovas Sibiro federalinėje apygardoje generolas Nikolajus Rogožinas taip pat formaliai neteko pareigų. Tačiau tai siejama ne tiek su bausme pačiam generolui, kuriam kitais metais sukaks 65 metai ir jis taps pensininku, kiek su „tremtimi“ Sergejui Meniailai.
Nuo 2014-ųjų Rusijai okupavus Krymą, šio regiono padėtis keitėsi – iš pradžių Rusija buvo trumpam pripažinusi jos remiamų separatistų valdžios „nepriklausomybę“.
Vėliau, po referendumo spektaklio Krymas buvo aneksuotas ir prijungtas prie Rusijos, nors šio veiksmo didžioji dalis pasaulio valstybių taip ir nepripažino. Sukūrus atskirą Krymo federalinę apygardą šiai vadovauti ėmėsi „žmogus iš šalies“ – S. Meniaila.
Tačiau nesėkmingas jo vadovavimas baigėsi nepatenkintų vietos vadukų intrigomis, protestais ir netgi komiška situacija.
Kai šiemet Kryme lankėsi Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, jį užpuolusios pensininkės ėmė skųstis finansine padėtimi, o vyriausybės vadovas tegalėjo palinkėti „laimės, geros nuotaikos ir sveikatos“. Toks sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusios Rusijos premjero palinkėjimas greitai tapo sparnuota fraze, kuria šaipomasi iš beviltiškos Kremliaus politikos.
Tiesa, panaikinus Krymo federalinę apygardą ir ją apjungus su Pietine federaline apygarda, naikinamas ir prezidento atstovo Kryme postas. Šiame pareigas Olegui Belavencevui patikėtos prezidento atstovo Šiaurės Kaukaze pareigos.
Tuo metu iš pastarojo posto atleistam Sergejui Melnikovui skirtas neseniai įkurtos Rusijos nacionalinės gvardijos vado pavaduotojo postas. Rusijos nacionalinei gvardijai – prezidentui tiesiogiai pavaldžiai karinei struktūrai, kuriai leista šaudyti be įspėjimo, vadovauja Viktoras Zolotovas – buvęs V. Putino asmeninės apsaugos vadas ir dziudo partneris.
Be minėtų asmenų lengviausiai Rusijoje paaiškinti Kirovsko srities gubernatoriaus Nikitos Belycho atleidimą – jis įtariamas paėmęs 400 tūkst. eurų kyšį. Liberalių pažiūrų gubernatorių sulaikė FST pareigūnai, lydimi uolių Rusijos valstybinio kanalo „žurnalistų“. Į N. Belycho vietą statomas buvęs Federalinės registracijos, kadastro ir kartografijos tarnybos vadovas Igoris Vasiljevas.
Pastarasis vadinamas V. Putino aplinkos žmogumi, dirbusiu FST. Be to, panašios permainos ir Jaroslavlio srityje, kur Sergejų Jastrebovą keičia buvęs KGB generolas Dmitrijus Mironovas. Nuo 2014-ųjų jis Vidaus reikalų ministerijoje vadovavo ekonominio saugumo valdybai, iš kurios po konflikto su FST buvo pašalinta vadovybė.
Galiausiai posto neteko nuo 2009-ųjų Rusijos ambasadoriaus Ukrainoje pareigas ėjęs Michailas Zurabovas. Net per audringus Maidano, o vėliau ir Krymo įvykius poste išsilaikęs Rusijos ambasadorius vadintas politiškai nepatikimu, nepakankamai greižtai atstovaujančiu Kremliaus liniją. Dirbant šiam ambasadoriui Ukrainoje tik sustiprėjo antirusiškos nuotaikos.
Naujuoju ambasadoriumi turėtų tapti Kremliaus linijos aklai laikytis įpratęs pareigūnas – Michailas Babičius. Buvęs desantininkas ir KGB agentas, o vėliau ir korporacijos „Antei“ vadovas laikomas ištikimu V. Putinui lojalių saugumiečių klanui.
Paslaptingojo saugumiečio įtaka
Daugelį minėtųjų atleidimų ir kėdžių perstumdymų Rusijoje sieja vieno asmens pavardė – Sergejus Koroliovas. Paslaptingasis FST generolas, kuris tik šį mėnesį tapo FST Ekonominės žvalgybos tarnybos vadovu, yra beveik nežinomas Rusijoje. Iki šiol netgi nėra jo oficialios nuotraukos. Tačiau dabar manoma, kad būtent S. Koroliovo bei jam pavaldžių tarnybų rankomis susidorota su neįtikusiais pareigūnais.
S. Koroliovas yra vadinamojo „Piterio klano“ atstovas – iškilęs ten pat, kur ir buvęs KGB agentas V. Putinas bei jam artimi saugumiečiai – Sankt Peterburge.
Čia karjeros laiptais 2000-ųjų pradžioje, V. Putino valdžios stiprinimo metu, pakilęs S. Koroliovas vėliau tapo FST Asmeninės apsaugos valdybos – elitinės komandos vadovu. Ši nedidelė ir itin slapta valdyba iš esmės yra nepriklausoma FST dalis ir tiesiogiai pavaldi prezidentui – jos nariai gali tirti ir persekioti iš esmės bet kurį FST pareigūną, įtariamą korupcija.
Į FST Ekonominės žvalgybos vadovo postą S. Koroliovas pateko po skandalo šioje tarnyboje, kai liepos pradžioje buvo atleistas jai vadovavęs Jurijus Jakovlevas bei jo įtakingas pavaduotojas, „K“ valdybos vadovas Viktoras Voroninas. Tokių drastiškų ir demonstratyvių atleidimų Rusijoje nebūta jau ilgą laiką.
Anot Rusijos specialiųjų tarnybų veikimą nagrinėjančio eksperto Andrejaus Soldatovo, Ekonominės žvalgybos skyrius yra ypatinga FST dalis. Šios tarnybos pagrindinė užduotis – kontrolė. FST ekonominės žvalgybos agentai aktyviai veikia šalies pramonės, transporto, finansinių operacijų sektoriuose. Pastarajame ypač svarbus buvo V. Voronino vaidmuo.
Bankų kuratoriumi vadinamas generolas rūpinosi finansinėmis operacijomis, tarp jų – ir į ofšorines sąskaitas. Palyginus su sovietiniais laikais veikusios tarnybos galiomis, šiandien, V. Putinui įsakius FST rankos dar labiau atrištos.
Pavyzdžiui V. Voroniną poste pakeitė Igoris Tkačiovas – 2004 metais paties Igorio Sečino rūpesčiu įkurtos 6-osios FST valdybos vadas. Ši oficialiai 35 darbuotojus turinti institucija ypač akylai prižiūri oligarchus – neįtikusius V. Putinui gali spausti, bausti arba „pakišti“ kompromituojančią medžiagą. Būtent 6-osios valdybos pastangomis birželį sulaikytas N. Belychas.
FST agentus lydėję Kremliaus kontroliuojamos televizijos kanalo „žurnalistai“ kaip mat trimitavo apie nepaneigiamus įrodymus, jog gubernatorius paėmė 400 tūkst. eurų kyšį. N. Belychas – jau trečiasis šalies gubernatorius per pastaruosius pusantrų metų, kuris pakliūna į kyšininkavimo skandalą.
V. Putino baimė dėl ateities
Leidinio „Economist“ teigimu, šie parodomieji areštai yra signalas visiems oligarchams prieš artėjančius rinkimus rudenį. Manoma, kad artimiausiu metu Rusijoje vyks ir daugiau valymų, o pokyčiai FST reiškia, kad Kremlius siekia kelių tikslų. Pirma, tokios viešos akcijos taip pat nukreipia dėmesį nuo tokių naujienų, kaip Ispanijoje įvykę Rusijos piliečių areštai.
Su Kremliumi susiję asmenys įtariami ryšiais su Kolumbijos narkotikų karteliais. O valymai FST viduje lieka beveik nepastebėti, nors į aukštus postus ateina V. Putinui ištikimi žmonės, pasižymintys agresyvumu.
Kuo šis agresyvumas gali baigtis, jau spėjo įsitikinti JAV diplomatai – neseniai „The Washington post“ skelbė apie itin suįžūlėjusius Rusijos žvalgybininkus, kurie sekė, provokavo JAV diplomatus, jų šeimos narius. JAV karo atašė savo namuose netgi rado nužudytą šunį, o kitas pareigūnas – žmogaus išmatų ant kilimo.
Antra, toks Rusijos agentų suagresyvėjimas siejamas su pernai įvykusia pirmąja valymų banga – V. Putinas į FST kontržvalgybos tarnybą paskyrė Vladislavą Menščikovą, kuris iki tol vadovavo bene slapčiausiam FST poskyriui – specialiųjų operacijų valdybai, kuri tiesiogiai pavaldi prezidentui. dar prieš tai jis vadovavo priešlėktuvines sistemas gaminančiai bendrovei „Almaz Antei“.
Teigiama, kad V. Putinas V. Menščikovui suteikė didelę laisvę veikti, o vienintelis nurodymas nieko gero nežadėjo: „būtina sugrąžinti kontržvalgybos dvasią“. Ką reiškia toks patarimas ir taip pastaraisiais metais įsisiautėjusios Rusijos žvalgybos struktūroms, galės įsitikinti ne tik rusų oligarchai.
Anot Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, tokie Kremliaus rokiruočių veiksmai signalizuoja ilgalaikes Rusijos valdžios sistemos tendencijas, rodančias, jog esminį vaidmenį joje atlieka jėgos struktūrų atstovai.
„Kadangi ir patį V. Putiną suformavo šios struktūros, strateginius postus užima su juo susiję žmonės. Tai dar vienas signalas, įrodantis vadinamųjų silovikų įtaką.
Mums tai yra dar vienas signalas apie Putino bandymą, tame tarpe artėjant rinkimams, kontroliuoti procesus. Tokie sprendimai, kaip ir naujų, prezidentui lojalių jėgos struktūrų kūrimas, įrodo tam tikrą nerimą bei norą neatleisti vadelių“, – teigė L. Kojala.
Jo nuomone, vienu metu įvykę perstumdymai gali žymėti ir tiesioginį V. Putino bandymą konsoliduoti valdžią sustatant sau lojalius žmones, nerimaujant dėl savo likimo.
„Yra ir baimių dėl savo ateities – du trečdalius autoritarinių lyderių nuverčia elito struktūros, o ne masiniai protestai“, – pažymėjo analitikas.