„Žmogaus teisė ir laisvė sirgti bei mirti“
„Delfi TV“ laidos „Iš esmės“ pradžioje svarstyta apie „žmogaus teisę ir laisvę sirgti ir mirti“. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorius, biochemikas Rolandas Meškys sako, kad labai svarbu, jog žmonės matytų ir asmenis aplink save. Tik toks suvokimas gali padėti.
„Jeigu žmogus nori susideginti, jis turi tokią teisę, bet jeigu jis ateis į mano butą tai daryti, aš nežinau, ar būsiu patenkintas jo laisvėmis. Čia reikia galvoti, kad tos laisvės, deja, yra suvaržytos visuomenėje.“
LSMU epidemiologas Mindaugas Stankūnas pabrėžė esminį skirtumą, kodėl žmonėms turi rūpėti ne tik jų, bet ir aplinkinių žmonių sveikata. Jo teigimu, pirmiausia reikia atskirti lėtines ir infekcines ligas, nes infekcinės ligos gali paliesti gerokai daugiau aplinkinių žmonių.
„Kiekviena liga paliečia ne tik jus, bet paliečia ir kitus žmones. Jeigu kalbame apie širdies kraujagyslių ligas, tai mes puikiai žinome, kokie rizikos veiksniai didina arba mažina tų ligų atsiradimą. Jeigu aš nesporuočiau, valgyčiau tik cepelinus, greičiausia, kad anksčiau ar vėliau žmogui būtų miokardo infarktas. Greičiausia, kad šitas dalykas paliestų mane, mano šeimą, gal kolegas, nes jiems reikėtų dirbti daugiau už mane universitete, perimti krūvį ir panašiai, bet aišku, kad tai paliestų ne tiek į daug žmonių, tačiau kai mes kalbame apie infekcines ligas, čia sprendimai paliečia ne tik mane, mano šeimą, bet stipriai liečia visuomenę. Čia yra du esminiai skirtumai, kai kalbame apie lėtines ligas, kurias reikia atskirti infekcines ligas“, – tikina pašnekovas.
Onkoimunologas Marius Strioga tikino, kad jeigu žmogus, kuris nenori vakcinuotis ir saugoti savęs bei aplinkos, jis turėtų pasirašytų sutarimą, kad susirgus jo nereikėtų gydyti, tuomet tai būtų žmogaus pasirinkimas.
„Mes tokias laisves turime, bet aš manau, kad tokiais lozungais švaistytis yra labai lengva, kai žinai, kad aš tą laisvę turiu, bet jeigu susirgsiu ir numirsiu, vis tiek būsiu gydomas, nes moku sveikatos draudimą, medikai mane gydys, nes davė priesaiką. Čia yra tokio tipo pažadas, kaip vyras pažada savo žmonai, kad nuraškys visas žvaigždes nuo dangaus ir tau vienai jas įteiks.
Tai lengva žadėti, bet nėra įmanoma. Tie žmonės būtų sąžiningi, jeigu jie pasirašytų raštiškai, kad tarkime: mes nenorime vakcinuotis, saugotis, bet mes pasirašome, kad jeigu susirgsime koronavirusu, mes atsisakome bet kokio gydymo ligoninėje. Tada reiktų tai įtvirtinti teisiškai, ir tuomet tai būtų įtikinama, nes žmonės turi pasirinkimą“, – tikina pašnekovas.
Vis tik laidoje paklausus, kaip elgtųsi pats daktaras, jeigu jam atvežtų pacientą, kuris būtų pasirašęs tokį dokumentą, kad jo nereikia gydyti, pašnekovas tikino, kad svarbiausia – žmogaus pasirinkimas.
„Jeigu žmogus atvyksta su ūmiu apendicitu, ir jis kategoriškai pareiškia, kad nesutinka operuotis, chirurgas jo neoperuos. Jeigu žmogus atvyksta į reanimaciją ir jis kategoriškai pareiškia, kad nenori būti indukuotas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tai jis ir nebus indukuotas. Onkologijoje, deja, mes irgi susiduriame su tokiu atveju, aišku, kad labai retai, bet būna žmonėms ryški anemija ir žmogus dėl įsitikinimų ar priklausymo vienai ar kitai sektai negali gauti kraujo perpilimo“, – tikina pašnekovas.
Ar naujos mutacijos – jau pabaiga?
Paklausus, ar mutacijos yra baigtinis etapas koronaviruso pandemijoje, ar tai vis tik visiškai nekontroliuojamas procesas, R. Meškys tikino, kad kintamumas – pagrindinis evoliucijos pagrindas.
„Taip, jis yra nebaigtinis. Tai yra pastoviai kintantys dalykai, visa genetinė medžiaga kinta šiame pasaulyje – kiekvieno organizmo, kiekvienos rūšies. Tas kitimas yra pagrindinės evoliucijos varomosios jėgos. Taigi jis (virusas) mutuos, jis pastoviai mutuos, kaip mes mutuojame, kaip gyvūnai, augalai, jų genomai, genetinė informacija mutuoja, keičiasi. Mes neturėtume tiek augalų veislių, jeigu neturėtume tokio kintamumo“, – sako R. Meškys.
Paklausus, ar tai reiškia, kad pandemija niekada nesibaigs, pašnekovas tikino, kad pandemija – atskiras dalykas.
„Ne, virusas tiesiog mutuos. O pandemija yra atskiras dalykas. Jis gali mutuoti ir mutuoja atsitiktinai į įvairias puses – į silpnesnį ir stipresnį virusą. Jūsų klausime taip pat nuskambėjo tas valdymo klausimas. Mutacijos mutacijomis, bet reikia klausti, kada jos randasi, kada jų randasi daugiau, kada jų galėtų būti mažiau. Čia viskas yra tikimybės. Daug kartų buvo sakyta, kad kuo daugiau žmonių serga, kuo jie daugiau to viruso prisidaugina, tai tikimybė tų mutacijų yra panaši, bet tikimybė, kad atsiras koks nors blogas variantas, auga, didėja. Turiu omenyje, aktyvesnis, žalingas, bet tikimybė auga taip pat, kad ir silpnesnis atsiras, bet tas žalingas yra labiau plintantis“, – sako R. Meškys.
Pagrindiniai instrumentai kovojant su kovidu
Pasiteiravus, ką galime daryti, kad jis mažiau plistų, pašnekovas įvardijo kelis dalykus ir tikino, kad pagrindinius ginklus nuo viruso mes jau turime, deja, neturime tik vieno.
„Melstis tai kas nori, gali ir melstis, bet pats paprasčiausias dalykas tas, kad mes beveik visas reikalingiausias priemones žinome ir turime. Pati paprasčiausia priemonė yra karantinas – užsidarei, atsiribojai, ir niekur neplinta. Idealiu atveju, jeigu visi būtų pasėdėję namuose, neišeidami niekur, pačioje pradžioje visame pasaulyje... Bet visi supranta, kad tai neįmanoma.
Tada turime kitas prevencines priemones, pavyzdžiui, kaukes, rankas plauname ir panašiai, yra vakcinos, čia jau galingesnis ginklas. Vakcinos leidžia sumažinti vienos ar kitos formos, net ir visų formų plitimą. Kaip efektyviai – kitas klausimas, bet sumažinti dešimtimis kartų. Tai reiškia, kad dešimtimis kartų gali mažiau rastis viruso formos naujos. Dar vienas instrumentas, kurio mes neturime ir laukiame – vaistai, kurių neturime“, – tikina pašnekovas.
Koks toliau laukia ruduo?
Laidos pabaigoje kalbėta apie tolesnius rudens mėnesius. Anot M. Stankūno, jau matome gana neramius signalus, kurie neleidžia atsipalaiduoti.
„Kažkokių ilgalaikių prognozių pateikti negaliu, tai būtų visiška spekuliacija. Mes nežinome, kas bus, kokios atsiras atmainos. Greičiausia, kad mes neturėsime labai ramaus rudens, ko galbūt norėtųsi. Matome nemažus atvejų skaičius jau dabar, nemaža dalis populiacijos yra nepasiskiepijusi, žinoma, žmonės dabar skiepijasi, ačiū jiems labai, bet prie mūsų saugesnės populiacijos, turinčios imunitetą, ta dalis žmonių prisidės tik po mėnesio, nes, kaip jau buvo minėta, tai apsaugai susiformuoti reikia laiko.
Taigi artimiausios savaitės laukia tikrai neramios, kitas dalykas, manau, kad didelis klaustukas, kaip mokyklų faktorius suveiks, nes čia daug minčių, kurios sklando internete, kad vaikai nesera kovidu, kas yra tikrai netiesa. Turime duomenis iš ankstesnių bangų, kad tikrai vaikai serga, užsikrečia, gydomi net stacionare. Iki balandžio mėnesio buvo penki šimtai vaikų, gydomų stacionare. Mes kol kas ačiū Dievui, neturime nei vienos mirties toje amžiaus grupėje, tas džiugu, bet matome, kad ateina neramūs signalai dėl delta atmainos iš kitų šalių.“